Pranokai, Viešpatie,
Tu vakaro saulėlydį
Ir paukščių giesmę,
Sklindančią ore,
Pasaulis girdi
Tiktai triukšmo galią,
O ne ką sako Meilė
Savo švelnume.
Buvai Tu, Viešpatie,
Silpnu ir nuogu,
Ant Kryžiaus medžio
Atpirkai visus,
Buvai Pats iškiliausias –
Žmogaus Karalius,
Kartu ir Tėvo
Dangiško Sūnus.
Tu mokai mus
Teisingos meilės, nuolankumo
Ir nieko bendra nėra,
Su žmogaus tiesa,
Tavoji Meilė –
Karalius – Šis be galios,
Jo perverta Širdis –
Iš Meilės atverta...
Girkalnis, 2017-06-30
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą