Meilė kviečia,
Kad sektume ją,
Nors kelionė sunki,
Aštrios uolos,
Bet sparnai
Jos be galo tvirti,
O suklupus –
Ji ranką paduoda.
Meilė kviečia
Aukotis kasdien,
Kur svajonės
Grąžins į vaikystę,
Ten kur sodai
Pražydę balti,
Kur ir Motinos
Veidas mums šviečia.
Meilė ragina
Kryžių paimt,
Kur sunkumai
Šakas vis genėja,
Savo žvilgsnį
Į dangų keliu,
Kuris šypsos,
Nes jau vakarėja...
Girkalnis, 2017-06-15
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą