Kaip poilsio ieškojau žemėj meilės,
O suradau dvi mylinčias akis,
Jos skaisčiai sužibėjo ryto saule,
Bijojau, gal kažkas ir jas paims.
Bet nerimo banga atvėrė širdį,
Kur Dievo Meilė apglėbė mane,
Žinau, kad Ji, kiekvieną visad girdi
Ir nepraeis pro šalį lyg gatve.
Šventa Dvasia išdegino man baimes,
Svaiginančių iliuzijų nėra,
Kad viską širdimi pažinti leidi,
Kad bus vienatvė draugė ir mama.
O Meilė begalinė širdį glostė,
Garbė pasaulio skendo rūkuose,
Ne tie galingi, kurie sėdi soste,
Bet man taip gera, kada Tu šalia...
Girkalnis, 2017-06-20
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą