Ir vėl klevų alėja
Tėviškėn grąžina,
Pavargęs kryžius –
Linksta vakarop,
Dulkėtu vieškeliu
Mokyklon bėgom
Ir niekad nepasakėm,
Gal sustok.
Bučiavo basas kojas
Ryto rasos,
Veiduose žaidė
Saulės spinduliai,
Su aitvarais skrajojo
Mūsų svajos,
Tikėjom, kad teks
Laukti neilgai.
O atminimų skrynią
Puošėm akmenėliais,
Mėnuliui liepėm
Saugot naktimis,
Vaikystės spindesys
Sugrįžta vėlei,
Tik niekada
Negrįžta praeitis.
Girkalnis, 2017-07-13
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą