Po perkūnijos dar pasėdėsiu,
Aš ant gimtojo slenksčio namų
Ir namolio saulutę lydėsiu,
Kol sulauksiu antrųjų gaidžių.
Virš galvos jau žvaigždžių milijonai,
Suskaičiuoti norėčiau visas,
Iš jaunystės sugrįžtantis rojus,
Džiaugsmo primena pilnas dienas.
Ir ta meile norėčiau dalintis,
Kam vienatvėje būna sunku,
Sugrąžinti jau gęstančią viltį,
O gerumą dalintis per pus.
Pasivaikščioti miško takeliais,
Brolis mėnuo mums kelią nušvies,
Nes vienatvėje širdis mums gelia,
Tam nereikia jokios priežasties.
Kai svajonių žiedai bus pražydę,
Apkabins vakarinė vėsa,
Dar nebūsim prabėgę vaikystės,
Kai antrųjų gaidžių sklis daina...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą