Ant Kryžiaus aukuro
Save Tu paaukojai
Ir nuodėmės tamsybes
Pavertei Šviesa,
Kad Eucharistijos dėka
Mylėtume kiekvieną,
Kaip Tu mylėjai,
Myli visada.
O nuostabusis Pokyli,
Kai esam Meilės puotoj,
Nes Tavo Kūnas, Kraujas –
Mylėti moko mus,
Tavų malonių
Neišsenkantis Aruode,
Padėk sugrįžti –
Į Tėvo mylinčius Namus.
Šioj Duonoj atpažįstam Tą,
Kuris kaboj ant Kryžiaus,
Į taurę teka Kraujas –
Iš pervertos Širdies,
Dabar jau esame visi –
Tas vienas Kūnas,
Laimingas, kas į Meilę,
Meile atsilieps...
Girkalnis, 2017-06-18
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą