Kai viskas veržiasi gyventi:
Į dieną, lietų, šviesą,
Kur savo išmintį paslėpus –
Sugrįžta praeitis,
Tai dabartis džiaugsme –
Viduvasaris, liepa,
Tad atsiverk malonei,
Meilei – amžiams tai išliks.
Įkvėpki savo dvasią veikti
Ir nebijok sunkumų,
Nes viskas panašu į žolę,
Kaip žiedas jau rytoj nuvys,
Per dieną, naktį šnara
Viešpaties malonė,
Kad tik suspėtum –
Žinok, kad visa tai įvyks.
Priklauso kokį sėjau –
Dievo Žodžio – blogio grūdą,
Tokį ir derlių imsiu –
Aruodai bus pilni,
Kai baigsis vasara –
Pjūtis bus prasidėjus,
Tą šiandien jausti galim
Kiekvienas širdimi...
Girkalnis, 2017-07-06
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą