Iš tuštybės leisk, Jėzau, išeiti,
Maldoje atsigauna širdis,
Kad surasčiau tam tinkamą laiką,
Kur Tu mane ir kam gi kvieti.
Leisk į Tavąją Širdį panirti,
Teužvaldo vien Meilė mane,
Sugrąžinus gyvenimui viltį,
Pasijausti tarytum sapne.
Leisk mylėti, kaip Tu mus mylėjai,
Purvą nuodėmių plovei Krauju,
Šauks pasaulio vilionės ir vėjai,
Iš malonės ramybę geriu.
Kviesk į Meilę ir man atsiliepti,
Nors tas kelias ir būtų sunkus,
Meilės medų leisk rinkti iš liepų,
Atpažinti Tavuosius turtus.
Šventos Dvasios Ugnis teapvalo,
Javų pėdai į Duoną pavirs,
Leisk priimti man Tavąją valią,
Nors gyvenimo girnos sutrins...
Girkalnis, 2017-06-17
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą