Toks nuostabus čiulbėjimas
Ir vakaro vėsa,
Nuo miško grįžta vėjas,
Bet su kvapų gausa,
Prisirpus žemuogėlė,
Ištiesusi rankas,
Sustok nors minutėlę
Ir susirask mane.
Įraudę jos veideliai,
Ji šypsosi delne,
Gerai, kad man neleidai,
Čia pasilikt šlaite,
Pradžiuginsiu tau širdį,
Nors ir labai maža,
Esu pilnai prisirpus,
Tau būsiu dovana.
Spalvom dangus pražydęs,
Maldon mane pakvies,
Atversiu savo sielą,
Kol žvaigždės kelią švies,
O viduje ramybė,
Man dvasią kels aukštyn,
Kol giesmės paukščių lydi,
Aš su gamta išvien.
Girkalnis, 2017-07-02
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą