Prieš saulutę

GARDŽIAUSI BULVINIAI BLYNAI

bulvių: 1 kilogramo

• svogūnų: 1
• varškės: 200 gramų
• kiaušinių: 2
• miltų: 4 šaukštų
• druskos
• aliejaus (kepimui)

1. Iš pradžių bulves bei svogūną sutarkuojame. Varškę pertriname per sietelį bei sumaišome su tarkiais. Įmušame kiaušinius bei įberiame miltus ir druską.
2. Tuomet gerai išmaišome bei kepame gerai įkaitintame aliejuje. Palaukiame kol paskrus viena pusė ir po to apverčiame. Blynų daug vartyti, nes kitaip prisigers daug aliejaus.
3. Tada iškeptus blynus sudedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų nereikalingas riebalų perteklius. Gardžiausia valgyti dar karštus su grietine arba Islandišku jogurtu. Skanaujame!
4. Pastebėjimas: Dėl varškės jie tapo tokie gardūs, kad nuo šiol bulvinius blynus gaminsiu tik šitaip!
5. Rekomendacija: Daugiau bulvinių blynų receptų rasite: Bulviniai blynai.

ŠALTINIS - WWW

Atskrido paukščiukai

Kodėl visiškai normalu išbraukti iš gyvenimo giminaičius?

Nėra nieko skausmingesnio, kaip priimti sprendimą dėl santykių su artimu žmogumi nutraukimo. Kodėl? Čia ir aiškinti nieko nereikia, juk tai mūsų artimiausi žmonės. Šeimyniniai ryšiai – patys stipriausi iš visų, kokių tik yra ir kada nors bus mūsų gyvenime. Dėl to, kai dėl kokių nors priežasčių tenka juos nutraukti – tai be galo skausmingas procesas.

Tačiau kartais visgi tenka prisipažinti, nors tai ir nelengva, kad patys artimiausi mums žmonės yra toksiški. Nežiūrint į tai, kad jie mūsų šeimos nariai. Ir išvada prašosi savaime: be jų mums bus lengviau. Labai karti, tačiau tiesa.

Atėjo laikas pasirūpinti savimi. Reikia suprasti, kad mes neprivalome rizikuoti savo fizine, dvasine ir emocine būsena vien dėl to, kad net pagalvoti baisu apie santykių su artimaisiais nutraukimą. Jūs raminate save mintimis, kad esate viena šeima, kad šeimyniniai ryšiai – patys svarbiausi gyvenime. Ir dėl to kenčiate, kenčiate… Ar ilgai dar galėsite kęsti? Ar apskritai reikia tai daryti?

Norime pateikti kelis požymius, rodančius, kad jūsų šeimos nariai yra toksiški ir iš tiesų visiškai realiai nuodija jums gyvenimą.

Jie „maitinasi“ jūsų dramomis. Įsivaizduokite situaciją: papasakojate šeimos nariui apie savo gilius pergyvenimus, momentus, apie kuriuos nė už ką nepapasakotumėte kam nors kitam. Tikitės susilaukti dėmesio, supratimo, užuojautos, palaikymo. O ką gaunate? Praėjo kažkiek laiko ir su didžiausiu siaubu sužinote, kad jūsų paslaptį aptarinėja pusė miesto. Tai dviguba išdavystė, juk jus išdavė artimas žmogus, giminaitis – tas, kuriuo pasitikime tiesiog automatiškai.

Jie jus pastoviai kaltina ir kritikuoja. Kritika – pagirtinas dalykas, tik su viena sąlyga: jeigu ji konstruktyvi. O jeigu jus pastoviai ir nepagrįstai kritikuoja, žemina – tai jau pavojinga. Toks elgesys žlugdo jūsų pasitikėjimą savimi, savo sugebėjimais ir jėgomis. Turėkite galvoje: tie šeimos nariai, kurie vien tik tuo ir užsiima, kad jus žemintų, nieko nepasiūlydami mainais, nusipelnė būti išbrauktais iš jūsų gyvenimo. Gelbėkitės nuo jų, kol ne vėlu.

Jie kreipiasi į jus tik tada, kai patiems kažko reikia. Toksiški šeimos nariai staiga prisimena apie jūsų egzistavimą tik tada, kai jiems iš jūsų kažko prireikia. Tada prilimpa, prisisiurbia prie jūsų, kad išsikalbėtų, išsipasakotų, nuimtų stresą jūsų dėka. Tačiau kai tik kibiras negatyvo bus išpiltas jums ant galvos ir giminaitis nusiramins, jis ir vėl pradings nežinoma kryptimi. O štai kai jums patiems prireikia palaikymo ir meilės – jo greta jūsų nebus. Užtat jis pasinaudos visais tais dalykais, apie kuriuos per neatsargumą jam išpasakojote, ir jų pagalba šauniai jumis pamanipuliuos.

Jie žaibiškai peršoka nuo pagyrimo ir palaikymo į įžeidinėjimus ir pažeminimus. Toksiški giminaičiai visada veikia vienodai: tai jie jus giria ir kelia į aukštybes, tai po poros dienų, o kartais ir valandų sumaišo su purvais. Kodėl? Jie turi vieną tikslą – įvilioti jus atgal į nesveikų santykių spąstus. Po viso to jie iš kailio neriasi, kad susitaikytų. Visiškai suprantama: jiems nesinori prarasti jūsų kontrolės. Savaime suprantama, kad visos jų priesaikos ir užtikrinimai, kaip jie jus myli, yra absoliučiai melagingi. Vos tik jiems atleisite – prasidės naujos manipuliacijos, nauji pažeminimai.

Jie naudoja jūsų atžvilgiu „gazlaitingą“. Jei šeimos narys pradeda tvirtinti, kad nieko tokio nesakė, ar nedarė, nors visi aplinkui žino, kad tai netiesa – tai taip vadinamas „gazlaitingas“, vienas iš manipuliavimo metodų, kurio tikslas – priversti auką imtų abejoti pačia savimi, pasijausti bejėge, suabejoti to, kas vyksta, realumu ir netgi savo pačios adekvatumu.

Jeigu atpažinote šiuose aprašymuose ką nors iš giminaičių – bėkite. Jie kelia grėsmę jūsų psichinei sveikatai. Tuo labai sunku patikėti, tačiau toksiški santykiai, net jeigu kalba eina apie giminaičius, galiu pačiu negatyviausiu būdu atsiliepti jūsų sveikam mąstymui ir gerovei.

Situacija nėra beviltiška. Yra daug būdų apsiginti nuo tokių „artimųjų“. Tačiau patikėkite, pats geriausias būdas – laikytis nuo jų kuo toliau.

Tai, žinoma, irgi nėra paprasta. Ypač jeigu toks toksiškas giminaitis – tėvas ar mama. Tačiau žmonių santykiuose galiausiai ateina momentas, kai kalba eina jau apie tokius kritiškus dalykus, kaip išgyvenimas ir laisvė. Ir tada belieka vienintelė išeitis, kad išsigelbėtumėte – nutraukti tuos jus griaunančius ryšius.

Taip, bus nelengva, jausite netekties kartėlį, kaltės jausmą. Kartas nuo karto užplūs abejonės, ar teisingai padarėte, ar nepaskubėjote su išvadomis.

Tokiais momentais turite aiškiai nuspręsti, ar esate pasirengęs save paaukoti šių santykių labui. Paaukoti savo psichikos būklę ir gerovę. Kartais, norint sau padėti, tenka patirti skausmą. Tas skausmas – į gera. Jis padės išsilaisvinti, išsivaduoti ir pradėti normalų gyvenimą.

Turite suprasti ir tai, kad prireiks tam tikro laiko, kad atsigautumėte nuo visko, ką teko išgyventi. Neskubinkite savęs, nesinervinkite, tai normalus sveikimo nuo toksiškų santykių procesas.

Galų gale meilę ir palaikymą mes gauname ne vien iš kraujo giminaičių. Visa tai padovanoti mums gali draugai, mylimieji ir t.t. Apsidairykite aplinkui ir pamatysite, kad tokių žmonių tikrai esama. Jie jus palaiko. Jie pakeis jūsų gyvenimą į gerą pusę.

thepowerofsilence

http://seimairnamai.eu/kodel-visiskai-normalu-isbraukti-is-gyvenimo-giminaicius/

ŠERKŠNAS

''Dovanėlė'' tvenkinio pakrantėje

Gerkite obuolių actą prieš miegą

Gerkite obuolių actą prieš miegą, jei turite šias sveikatos problemas! Labai veiksminga priemonė! Žiūrėkite vaizdo įrašą ir sužinokite paprastą obuolių acto pasigaminimo receptą! Obuolių actas - tai labai veiksmingas ingredientas turintis daugybę gydomųjų savybių, kurios palaiko sveikatos būklę. 10 obuolių acto naudojimo būdų, kurie jus nustebins savo efektyvumu. Jo vartojimas prieš miegą gerokai pagerins bendrą sveikatos būklę! Būkite visada sveiki su paranormal.lt. Prisijunkite prie paskyros, kad nepraleistumėte įdomių dalykų! Taip pat skaitykite: 7 naudos: obuolių acto, medaus, imbiero ir ciberžolės. Pradėkite jau dabar! Vaistų žudikas. Natūralus vaistas nuo nemigos Liaudiška priemonė nuo knarkimo! 1. Paimkite po 1 arbatinį šaukštelį obuolių acto, 1 arbatinį šaukštelį medaus ir šilto vandens stiklinę. Gerai išmaišykite, gerkite pusvalandį prieš miegą, virškinimui pagerinti ir gydyti. 2. Aukštas kraujo spaudimas viena iš pirmaujančių nemigos priežasčių. Tokiu būdu, paimkite 2 šaukštelius obuolių acto + 150 ml šilto vandens prieš miegą. Išvengsite su miegu susijusių problemų. 3. Paimkite 1 šaukštą obuolių acto ir stiklinę vandens, jei esate alkanas. Išvengsite nutukimo ir miego problemų. 4. Paimkite 1 šaukštą obuolių acto ir stiklinę vandens prieš miegą, nuraminsite skrandžio rūgštingumą. 5. Išgerkite 1 šaukštelį obuolių acto su stikline šilto vandens prieš miegą, nuraminsite skrandžio skausmą. 6. Pašalinti žagsėjimą jums padės 1 arbatinis šaukštelis obuolių acto su pusės stiklinės šilto vandens. 7. Obuolių actas turi stiprias antibakterines savybes, kurios greitai pagydo gerklę. Jums reikės, 1 šaukštelio obuolių acto ir 100 ml šilto vandens. Išgerkite valandą prieš miegą, ir dar vieną kartą po pusvalandžio. Tada, dar kartą gerkite 1 šaukštelį + 100 ml šilto vandens iš karto prieš miegą. 8.  Obuolių acte yra gausu kalio, kuris gali nuraminti skausmą kojose. Nes šio mineralo trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių skausmui atsirasti. Į šilto vandens stiklinė įpilkite 2 šaukštus obuolių acto ir gerkite prieš miegą. Skausmas bus pašalintas po kelių naktų. 9. Obuolių actas sėkmingai kovoja su alergija. Gerkite vieną šaukštelį acto su šilto vandens stikline, valandą prieš miegą. 10. Obuolių actas efektyviai pašalina bakterijas, kurios sukelia blogą burnos kvapą ir skonį. ©Skaitykite daugiau: https://paranormal.lt/news/gerkite_obuoliu_acta_pries_miega_jei_turite_sias_sveikatos_problemas/2017-04-27-2831

Vėžys ne liga, o labai pelningas verslas!

Paslaptis atskleista: vėžys ne liga, o labai pelningas verslas! Kai kurie faktai, pasakyti šioje kalboje, stulbina. Ir daug kas tampa aišku ir akivaizdu! Mes nuolat bijome žodžio "vėžys", nes mes apsupti žmonių, kurie kenčia nuo jo, ir atrodo, kad niekas negali nugalėti šios mirtinos ligos. Tačiau, kaip teigiama, tai nėra tikra liga. Vėžys - tai verslas, ir mes už jį mokame. Būkite visada sveiki su paranormal.lt. Prisijunkite prie paskyros, kad nepraleistumėte įdomių dalykų! Taip pat skaitykite: Grynas vitaminas C ir geležis: aktyvina imunitetą ir virškinimą! Kaip sustiprinti imuninę sistemą nuo gripo Šis super tonikas pagerins kraujotaką, išvalys kraują, suaktyvins limfos judėjimą ir išgydys dar nuo 9 ligų! Milijonai žmonių kenčia nuo vėžio, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Tačiau, dauguma jų vis dar nežino, kad jais yra manipuliuojama. Yra išleista knyga, pavadinimas “World Without Cancer” (Pasaulis be vėžio), kuri buvo uždrausta versti į daugelį kalbų. Tačiau, šios dienos tikslas yra jus įtikinti, kad vėžio nėra, nes tai tik vitamino B17 (Amygdalin) trūkumas. Ankščiau daugelis žmonių ir buriuotojų mirė nuo skorbuto. Vėliau buvo pastebėta, kad tai nė tikra liga, o tik vitamino C trūkumas. Yra manoma, kad tai yra tas pats! Vėžys pramonė - didžiulis verslas ir uždirba milijardus dolerių per metus. Tačiau, kai mes pastebime tokį faktą, kad gydymas buvo rastas senai, tam aišku: vėžys yra labai pelningas verslas. Tačiau, vėžio galima išvengti, šiais paprastais patarimais: Nepanikuokite, stenkitės išnagrinėti situacija ir pabandyti išsiaiškinti vėžio tipą. Kadangi vėžys - tai tik vitamino B17 trūkumas organizme, reikia kas diena vartoti nuo 15 iki 20 abrikosų kauliukų, kad užkirstumėte jam kelia. Kviečių gemalai yra stiprus vaistas nuo vėžio, turtingas skystu deguonimi ir stipriausiu priešvėžiniu junginiu - laetrilu, išgaunama šio vitamino forma (toksinai Laetrile ir amigdalinas kartais vadinami vitaminu B17 - lt.wikipedia.org). Daktaras Haroldas (Harold W. Manner), knygos autorius “Mirtis vėžio” (Death of Cancer), teigia, kad laetrile gydo vėžį daugiau nei 90% atvejų. Amygdalin (vitaminas B17) yra aptinkamas: Vaisių kauliukuose (didžiausia koncentracija). Jo daugiausia aptinkama kriaušėse, obuoliuose, abrikosuose, slyvose ir persikuose. Sėklose (grūdai): sezamo ir linų sėmenų. Avižų grūduose, kviečių grūduose, miežiuose, ruduose ryžiuose, rugiuose, sorose. Paprastose pupelėse, tokios, kaip daržinės pupelės, daigintuose lęšiuose (lęšiuose), kukurūzuose (grūde), limose (pupelės) ir žirniuose. Karčiuose migdoluose (kuris yra turtingiausio vitamino B-17 gamtoje šaltinis) ir Indijos migdoluose. Šilkmedžiuose, mėlynėse, juodajame šilkmedyje, avietėse ir braškėse. Moliūguose, alaus mielėse ir žaliaviniuose ryžiuose (neapdoroti ryžiai). Tai patys turtingiausi absorbuojantys B-17 šaltiniai: abrikosai (branduolys / sėklos) mėlynės žemuogės sėklos iš vaisių, pavyzdžiui, vyšnių, obuolių, kriaušių, persikų, džiovintų slyvų, slyvų pupose migdolai avietės sorga Makadamijos riešutai braškės gervuogės kviečio grūdo gemalai grikiai pupelės miežiai anakardžiai šparaginės pupelės soros. Be to, kai plaunate rankas arba plaunate indus, mes naudojame chemines medžiagas, kurios prasiskverbia į mūsų kūną per odą. Pakeiskite juos natūraliomis priemonėmis. ©Skaitykite daugiau: https://paranormal.lt/news/paslaptis_atskleista_vezys_ne_liga_o_labai_pelningas_verslas/2017-03-18-2625#.XEVpOwYQYjo.blogger

Rojaus obuoliukai.Šerkšnas.

Čia yra malda, padedanti susidoroti su dvasiniu pasimetimu ir jauduliu

Čia yra malda, padedanti susidoroti su dvasiniu pasimetimu ir jauduliu. Perskaitykite ją, kai tik atsidursite sunkioje situacijoje.

Mielas mylintis Tėve!

Aš atėjau pas jus su širdimi. Aš taip pavargau, man sunku tęsti savo kelią. Prašau išgydyti mane, ir aš gydysiu, išgelbėti mane ir aš išgelbėsiu, šaukiuosi tau silpnumo ir kančių metu. Aš giriu ir pagiriu jus. Padėkite man likti stipriai.

Tu mane palaiminai daugiau nei vieną kartą, davei man savo gailestingumą. Jūs esate Dievas, kuris atleidžia visas mano nuodėmes ir išgydo visas mano ligas. Žinau, kad jūs galite išgydyti visas mano kankinamos sielos žaizdas. Palieskite mane ir nukreipkite mane. Aš esu priešais jus.

Tu esi mano Dievas. Išgydyk mano širdį, mano atmintį, mano jausmus. Išgydyk mano dvasią ir mano kūną, mano sielą ir visas mano žaizdas. Leisk man artėti prie jūsų. Ačiū, Dieve, už tai, kad mane išgydėte.

Tu esi mano skydas, mano prieglobstis, mano gynyba. Duok man jėgos kovoti su nuodėmėmis ir pagundomis. Dievas mane palaimina kaip akies obuolį. Dėkoju, kad pasirinkote mane. Dėkoju už visą malonę, kurią man davei. 

Aš myliu tave, Dieve. Dėkoju už gyvenimą, už viską, ką turiu. Jėzaus vardu prašau tavęs – nepalik manęs, saugok mane, užpildyk mane meile. Amen.

Šaltinis

Linų sėmenys

Liaudies medicinoje sėmenys naudojami skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, stemplės uždegimui, gastritui, kolitui, inkstų ir bronchų ligoms gydyti, taip pat kaip puikus antioksidantas, reguliuojantis cholesterolio lygį.

Tereikia iš linų sėmenų paruošti antpilo. Galima ruošti žalią arba virtą gėrimą.

Termiškai neapdorotam antpilui 1 šaukštą sėmenų užpilkite stikline karšto (~80 °C) vandens, išmaišykite ir uždengę palaikykite 10–15 min. Perkošę gerkite po 1/3–1/4 stiklinės 20–30 min. prieš valgį.

Virtam antpilui 3 šaukštelius sėmenų užpilkite 2 puodeliais vandens ir ant labai mažos ugnies, vis pamaišydami, virkite 10 min. Uždengę palaikykite dar 10 min. Gerkite po kelis gurkšnius 20–30 min. prieš valgį.

reklama

Išbandykite ir pasimėgaukite šiuo antpilu – puikiai veikia skrandžio, žarnyno ir šalinimo sistemos veiklą.

linų sėmenys© Pixabay.com

Šaltinis  https://www.alfa.lt/straipsnis/50359582/linu-semenu-antpilas-pirmoji-pagalba-zarnynui

Kaip sugrąžinti sąnariams jaunystę

: naminis gėrimas Kiekvieną dieną mūsų keliai patiria milžinišką apkrovą. Tai natūralu, kad su amžiumi kelio sausgyslės ir raiščiai tampa mažiau lankstūs ir mažiau mobilūs, jaučiamas diskomfortas ir skausmas, kai vaikštoma. Dėl įvairių neigiamų veiksnių, visų pirma nesveika mityba, sumažėjus gamybai ir sinovijos skysčio (tepalo) sąnarių klampumui, kremzlės kenčia, o tai tiesioginis kelias artrozei. Kuo sustiprinti sąnarius. Taip pat skaitykite: Podagra ir pėdų patinimas: gydymas kopūstų lapais Atsisveikinimas su sąnarių, kojų, stuburo skausmais šių sulčių pagalba Uždegimas, patinimas, sąnarių ir raumenų skausmas: galinga priemonė joms pašalinti! Avižinis gėrimas, naudingas visiems tiems, kurie kenčia nuo kelių problemų. Šis įrankis pagerina tepalo gamyba keliuose, didina jo kiekį, gerina raiščių lankstumą sąnariuose, kuris žymiai paveikia mobilumą ir aktyvumą. Be to, šis kokteilis yra labai maistingas, turi puikų skonį, tinka prie pietų ar vakarienės. Sudėtis: 250 ml vandens; 50 g avižų dribsnių; 100 ml apelsinų sulčių; 1 valgomas šaukštas smulkintų riešutų; 1 valgomas šaukštas medaus; cinamono pagal skonį. Paruošimas: Iš vandens ir avižinių dribsnių paruošiama košė. Kol ji aušinama, sumaišykite apelsinų sultis su cinamonu, medumi ir riešutais. Šį kvapnų mišinį įdėkite avižinę košę ir viską sumaišykite maišytuvu. Kokteilyje yra daug medžiagų, kurios prisideda prie normalizavimo proceso organizme, kurios atsakingos už sinovinio skysčio gamybą. Jau po 2 savaičių, jūs pastebėsite pokyčius: žingsnis bus daug lengvesnis ir figūrai toks maitinimas padarys teigiamą poveikį. daugiau: https://paranormal.lt/news/kaip_sugrazinti_sanariams_jaunyste_naminis_gerimas/2016-08-18-1668?fbclid=IwAR1cbua4JNtKHClzYE_BPHeszRFu6ReX6qI9XpTzk_cvk4KBBEMkfRNuCig#.XDilhG40o88.facebook

Žiemos puokštė

Žiemos eskizas

Nemunas Druskininkuose

SVEIKATA

Į medžiagą susuktas imbieras per 1 naktį pašalina iš plaučių gleives! Štai ką reikia daryti

Į medžiagą susuktas imbieras tiesiog išgelbės jus nuo kosulio ir skreplių! Jis neturi šalutinių efektų, bet jį reikia kruopščiai paruošti naudojimui, ypač vaikams, kurių jautri oda.

Nuolatinis kosulys gali sugadinti jums dieną ir naktį atitraukdamas nuo kur kas svarbesnių problemų arba neleisdamas išsimiegoti.

Sniegynuose

IŠMINČIAI IŠ RYTŲ

Trys Karaliai

Iz 60, 1-6; Ps 71, 1-13;

Ef 3, 2-3a. 5-6; Mt 2, 1-12

I. Je­ru­za­lė… Ir tuo vis­kas pa­sa­ky­ta. Nors tru­pi­nė­lį ar la­še­lį pa­ra­ga­vus iš kny­gų, ku­rios va­di­na­mos Šventaisiais Raš­tais, kaž­ko­dėl ky­la di­džiu­lis il­ge­sys ir geis­mas mies­to, va­di­na­mo Je­ru­za­le. Net jei tas miestas, ku­ris šian­dien šiuo var­du va­di­na­mas, ir ne­ga­lė­tų bū­ti pa­va­din­tas tai­kos ir ge­ro­vės sos­ti­ne, ir ne kiek­vie­nam pi­lig­ri­mui at­si­sklei­džia kaip ta iš­sva­jo­ta, geis­ta, trokš­te trokš­ta vie­ta, kur bu­vo ti­kė­ta­si pri­ar­tė­ti prie Die­viš­kos Švie­sos, ra­gau­ti jos sy­vus ir už­si­mirš­ti sun­kiai žo­džiais iš­reiš­kia­ma­me džiaugs­me.

Ta­čiau šis geis­mas lie­ka, kad ir ne­pa­so­tin­tas. O jei kam pa­vy­ko ten Tą Švie­są iš­vys­ti, ne­pai­sant vi­so kasdienio bui­tiš­ko šur­mu­lio, brau­nan­tis pro įky­rius pre­ky­bi­nin­kus se­no­mis siau­ro­mis gat­viūkš­tė­mis, dan­tis sukan­dus ir pik­tais žvilgs­niais dai­go­jant iš vi­sų pa­kam­pių be­prie­ka­biau­jan­čius tu­ris­čių me­džio­to­jus, Ta Švie­sa ir to­liau kvie­čia pas Sa­ve. Ga­li bū­ti, kad vie­ta čia nie­kuo dė­ta. Tik to sak­ra­laus ty­ru­mo ir pil­nat­vės Die­ve geis­mo pro­jek­ci­ja ver­čia šią vie­tą, šį mies­tą Die­vo iš­troš­ku­sių­jų ir gei­džian­čių­jų sos­ti­ne. Ir kaip į to­kią į ją trau­kia ka­ra­va­nai, „tau­tų tur­tai“, jos „sū­nūs“ ir „duk­ros“, ka­ra­liai ir „vi­si“ iš mi­ti­nės „Še­bos, auk­su ir smilkalais ne­ši­ni“…

Ir kad ir kaip no­rė­tų krikš­čio­nys pa­si­sa­vin­ti šiuos die­viš­kus pa­ža­dus iš pra­na­šo Izai­jo kny­gos, esą šios ei­lu­tės „at­spin­di vi­suo­ti­nį Die­vo už­mo­jį, įgy­ven­din­tą krikš­čio­ny­bė­je“, ir to­dėl jis šian­dien skai­to­mas Bažnyčiose, šven­čiant liau­diš­kai va­di­na­mą Tri­jų Ka­ra­lių šven­tę, šio­se ei­lu­tė­se pra­na­šas per­žen­gia vie­nos „tau­tos“ ri­bas, kad ir ko­kia ta „tau­ta“ pla­ti bū­tų ir kad ir kaip ji sa­ve va­din­tų. Ir krikš­čio­nių Baž­ny­čios kaip „Nau­ja­sis Iz­ra­e­lis“, „Die­vo tau­ta“, ir ju­dė­jai kaip „Iz­ra­e­lis“, ar­ba ki­ta „Die­vo tau­ta“, ar mu­sul­mo­nai, kaip dar ki­ta „Die­vo tau­ta“, – kiek­vie­na at­ski­rai nė­ra vi­si. Bet vi­sos yra Šios Švie­sos pa­trauk­tos.

Ir tik­rai ma­nau, kad Ta Švie­sa at­ei­na iš vi­sų šių „Die­vo tau­tų“ Mo­ti­nos – To­ros. Net jei krikš­čio­nims ji įsi­kū­ni­jo kaip Die­vo Žo­dis, o mu­sul­mo­nai at­si­sa­ko pri­pa­žin­ti to­kios, ko­kią ją šian­dien skai­to ju­dė­jai ir krikščionys, tik­ru­mą. Ir vie­nu, ir ki­tu at­ve­ju To­ros kaip die­viš­kos iš­min­ties ir švie­sos į(si)kū­ni­ji­mas, apreiškimas iš­lie­ka kaip ne­pa­nei­gia­mo tik­ru­mo ir iš­gel­bė­ji­mo vil­ties pra­džia ir pa­bai­ga.

Ir Evan­ge­li­jos pa­gal Jo­ną žo­džiai „Bu­vo tik­ro­ji Švie­sa, ku­ri ap­švie­čia kiek­vie­ną žmo­gų, ir Ji at­ėjo į šį pa­sau­lį. Jis bu­vo pa­sau­ly­je, ir pa­sau­lis per Jį at­si­ra­do…“ (Jn 1, 9–10), ir Ko­ra­no Su­rat al-Ba­qa­ra ket­vir­tas aja­tas „…tiems, ku­rie įti­ki į Ma­no At­siųs­tą­ją tau ir tą, ku­ri bu­vo At­siųs­ta anks­čiau ta­vęs…“ kaip į pir­mi­nės, pir­mykš­tės tos die­viš­kos iš­min­ties šal­ti­nį grę­žia­si į am­ži­ną­ją pir­map­ra­dę To­rą, ku­ri krikš­čio­nims įsi­kū­ni­jo Die­vo Sū­nu­je, mu­sul­mo­nams – šven­ta­ja­me Ko­ra­ne.

Ži­no­ma, ga­li­ma ne­pa­mėg­ti tos for­mos, ku­ria ji pir­ma pa­si­ro­dė, kaip ir tų, kas įsi­ki­bę go­džiai sau­go šią for­mą, ban­dy­ti pa­keis­ti ją ma­lo­nes­nė­mis šir­džiai ir akiai, lai­ky­ti ją iš­krai­py­ta ir sub­jau­ro­ta pir­mykš­te, egzistavusia Die­vo ome­ny­je dar prieš pa­sau­lio su­kū­ri­mą, ar­ba bent jau „ne taip“ su­pras­ta ir iš­si­aiš­kin­ta. Ta­čiau ji – kaip ir šiuo­lai­ki­nė pi­lig­ri­mui, o ypač pi­lig­ri­mei ne­pa­to­gi, var­gi­nan­ti, prie­ka­biau­jan­ti Je­ru­za­lė, – tu­ri tą kaž­ko­kį pa­trauk­lu­mą ir gro­žį kaip tik to­kia, ne­pa­to­gi ir daž­nai er­zi­nan­ti, pa­ra­dok­sa­li. Gal­būt kaip tik to­kia, kaip tas pats pra­na­šas bu­vo ra­šęs ke­le­tu sky­rių anks­čiau apie Vieš­pa­ties Tar­ną: „Jis bu­vo nei patrauklus, nei gra­žus: ma­tė­me Jį, bet ne­pa­mė­go­me. Jis bu­vo pa­nie­kin­tas, Žmo­gaus Var­do ne­ver­tas, skaus­mų Vy­ras, ap­si­pra­tęs su ne­ga­lia, Toks, Ku­ris prieš žmo­nes už­si­den­gia vei­dą. Jis bu­vo pa­nie­kin­tas, ir mes Jį lai­kė­me nie­ku. Ta­čiau Jis pri­si­ė­mė mū­sų ne­ga­lias, sau už­si­kro­vė mū­sų skaus­mus. O mes lai­kė­me Jį raup­suo­tu, Die­vo nu­baus­tu ir nu­var­gin­tu…“ (Iz 53, 2-4).

Toks yra tas trau­kian­tis ne­pa­trauk­lu­sis Mies­tas, ir To­ros sklei­džia­ma Švie­sa iš Jo – pri­trau­kian­ti, nors ir at­stu­mian­ti, Įsi­kū­ni­ju­si heb­ra­jiš­kuo­se raš­tuo­se, Ap­si­reiš­ku­si per Je­šuą ir ja­me, At­siųs­ta iki Muc­ha­me­do ir per jį, kir­ši­nan­ti, bet ir die­gian­ti Am­ži­nos vi­suo­ti­nės tai­kos ir ra­my­bės, ge­ro­vės, kles­tė­ji­mo, iš­gi­ji­mo, sko­lų ap­mo­kė­ji­mo ir pil­nat­vės (heb­ra­jiš­kai tai nu­sa­ko­ma vie­nin­te­liu žo­džiu – Ša­lom) troš­ku­lį ir pa­ža­dą, siejamą su uto­pi­ne iš­sva­jo­ta Je­ru­za­le. Ir ši sva­jo­nė ve­da į že­miš­ką­ją, ne­pa­to­gi­ą­ją vilks­ti­nes pi­lig­ri­mų, vi­sų šių To­ros Švie­sos pa­trauk­tų­jų, kad ir ko­kiu pa­vi­da­lu Tą Švie­są ma­ty­tų Įsi­kū­ni­ju­sią ir Ap­si­reiš­ku­sią.

Taigi, Jo gimimas yra unikalus: „Aš tam Esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau Tiesą. Kas tik brangina Tiesą, klauso Mano balso“ (Jn 18, 37).  Jėzaus iš Nazareto Asmuo, charakteris, asmenybė egzistavo dar prieš tai, kai gimė žmogus Jėzus iš Nazareto. Tai yra didžiulė paslaptis. Kartais susimąstęs aš žvelgiu į vaikus ir galvoju apie jų unikalumą, apie juos kaip asmenybes. Materiali substancija, iš kurios sudaryti jų kūnai, atsirado laike, tačiau jų esybės, sielos, kurios atsirado ir neišnyks, net ir jų kūnams žemėje suirus, jos yra dabar ir bus per amžius. Taigi aš galiu prieiti prie išvados, jog Dievas sukūrė juos, kaip asmenybes, sielas iš nieko – taip, kaip Jis sukūrė Adomo ir Ievos sielas. Tai – didžiulė paslaptis.

Tačiau Jėzaus esybė egzistavo dar prieš tai, kai Jis gimė kaip Žmogus. Jo gimimas buvo ne naujo Asmens atsiradimas. 700 metų prieš Jėzaus gimimą pranašas Michėjas sakė: „O iš tavęs, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, Man kils Tas, Kuris valdys Izraelį. Jo kilmė siekia tolimą senovę, seniai praėjusius laikus“ (Mch 5, 1).

Mesijo, Kuris pasirodė Betliejuje, pradžia – Amžinybė. Taigi, Jėzaus gimimas yra paslaptingas ne tik dėl to, kad Jis gimė iš Mergelės. Kūdikis, Kurio gimimą minime per Kalėdas, buvo Asmuo, Kurio egzistavimas siekia pradžios laikus, Amžinybės dienas. Jis ne tik gimė, bet, kaip sako apaštalas Jonas, Jis atėjo į pasaulį (Jn 18, 37). Paklausykime, kaip tai išdėstyta Evangelijoje pagal Joną, kur Jėzus sako žydams: „‚Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs Manąją dieną; Jis ją išvydo ir džiaugėsi‘.  Tada žydai Jam sakė: ‚Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi regėjęs Abraomą?!‘ Jėzus tarė: ‚Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!‘  Tuomet jie griebėsi akmenų, norėdami jį užmušti, bet Jėzus pasislėpė ir išėjo iš šventyklos“ (Jn 8, 56-60).

Tai, kad Kristus buvo dar prieš Abraomą, o iš tiesų – prieš visą kūriniją, mums patvirtina evangelistas Jonas, apaštalas Paulius ir Laiško hebrajams autorius. Evangelijos pagal Joną skaitome: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas“ (Jn 1, 1). (Ir neleiskite Jehovos liudytojams įtikinėti, kad tai – netikslus vertimas. Jų argumentai nėra įtikinami ir kitų Jono liudijimų akivaizdoje nublanksta. Pavyzdžiui, prisiminkime Jono užrašytą Tomo išpažinimą: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“(Jn 20, 28). Beveik visi antikos tyrinėtojai, net ir tie, kurie mano, jog jis buvo neteisus, sutiks, jog tai sakydamas, Jonas turėjo omenyje, kad priešegzistencinis Kristus buvo Dievas).

„Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę“ (Jn 1, 2-3). (Pats Kristus nėra kūrinys. Jis buvo įtrauktas į tai, kas buvo sukurta). „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14). Kristus egzistavo dar prieš Abraomą. Iš tiesų Jis egzistavo nuo laikų pradžios, nes Jis buvo viena su Dievu Kūrėju.

Apaštalas Paulius tos pačios pagrindinės tiesos moko Laiške filipiečiams: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė Pats Save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės: Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki Kryžiaus mirties“ (Fil 2, 5-8). Prieš gimdamas žmogumi Jis turėjo Dievo pavidalą ir buvo lygus su Dievu.

Laiško Hebrajams autorius taip pat pradeda savo laišką ta pačia Tiesa, tik kitais žodžiais: „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje Jis prabilo į mus per Sūnų, Kurį paskyrė Visatos Paveldėtoju ir per Kurį sutvėrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir Jo Esybės Paveikslas, palaikantis Savo galingu Žodžiu Visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse“ (Hbr 1, 1-3).

Šios eilutės padėjo mano vaizduotei nupiešti eskizą, kaip Tėvas ir Sūnus yra viena ir vis tik – skirtingi Trejybės Asmenys. Nors ir nelabai aiškiai, aš galiu įsivaizduoti Esybę, Kuri neturi pradžios, tačiau turi konkretų charakterį. Dar daugiau, aš galiu įsivaizduoti, kad Šis Dievas visada suvokia Save, t. y. priešais Jį visada yra Jo Atvaizdas, kad galėtų apmąstyti ir gėrėtis Jo didybe bei moraliniu grožiu. Ar negali būti, jog Šis Atvaizdas, ši forma Dieve yra tokia aiški ir reali, jog ji taip pat yra Dievas, Dievo Atvaizdas, Dievo Sūnus? Toks paveikslas padeda mums pamatyti, jog Sūnus, Kuris yra Paties Dievo Atvaizdas ir šlovė, iš tiesų vis dėlto nėra sukurtas: niekada nebuvo laiko, kai Dievas Tėvas neturėjo šio tobulo, realaus ir gyvo Savo Atvaizdo. Jie yra amžini. Sūnus nėra sukurtas, Jis – amžinas.

Nebenoriu toliau plėtoti šio paveikslo. Galbūt mes jau peržengėme visas Biblijos aiškinimo ribas. Tačiau aš taip stipriai jaučiu, jog tarp mūsų, užaugusių bažnyčioje ir galinčių net miegant cituoti didžias mūsų tikėjimo doktrinas, kurie žiovaujame kartodami Apaštalų išpažinimą, reikia padaryti ką nors, kas padėtų mums dar kartą pajusti pagarbą, baimę, nuostabą Dievo Sūnaus – To, Kuris buvo Tėvo pagimdytas Amžinybėje, Kuris atspindi visą Dievo šlovę ir yra tobulas Jo Atvaizdas, – atžvilgiu. Per Jį visa buvo sukurta, ir Jis laiko Visatą Savo Žodžio jėga.

Galima perskaityti visas kada nors parašytas pasakas, peržiūrėti visus fantastinius trilerius, visas istorijas apie vaiduoklius, ir niekada nerasime nieko labiau šokiruojančio, labiau keisto, neįprasto ir kerinčio kaip pasakojimas apie Dievo Sūnaus Įsikūnijimą.Dieve, kokie mirę mes esame! Kokie surambėję ir nejautrūs Tavo šlovei ir Tavo istorijai! Kaip dažnai atgailaudamas aš turiu sakyti: „Dieve, atleisk, kad žmonių sukurtos istorijos labiau sužadina mano emocijas, mano pagarbą ir nuostabą, pasigėrėjimą ir džiaugsmą, nei tikra Tavo istorija“.

Šių dienų kosminiai trileriai, tokie kaip „Žvaigždžių karai“ ir „Imperija smūgiuoja atgal“, atlieka gerą darbą: jie gali padėti mums nusižeminti ir atvesti į atgailą, parodydami, jog mes iš tiesų gebame stebėtis, gerbti ir nustebti, nors retai tai išgyvename mąstydami apie Amžinąjį Dievą ir Kristų, apie realų, gyvą jų ir mūsų kontaktą Jėzuje iš Nazareto. Jėzus, sakydamas: „Aš atėjau į pasaulį kaip Šviesa, kad visi, kurie Mane tiki, neliktų patamsyje“ (Jn 12, 46) ir dar: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, – kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“ (Jn 9, 39) ir tai pasakė kai ką neįprasto, keisto ir klaikaus, kas neprilygsta jokiam kitam mokslinės fantastikos, kurią mums teko kada nors skaityti, pareiškimui.

Meldžiu, kad Dievo Dvasia būtų išlieta ant mūsų, kad Šventoji Dvasia pažadintų mus neįsivaizduojamai Dievo realybei. Vieną dieną šis žaibas nutvieks visą dangų – nuo saulėtekio iki saulėlydžio, – ir ten debesyse pasirodys Jis – panašus į Žmogaus Sūnų, su savo angelais liepsnojančioje ugnyje. Mes matysime Jį taip aiškiai, kaip kad matome šį pastatą. Iš išgąsčio ar labai susižavėję mes drebėsime ir stebėsimės, kodėl taip ilgai gyvenome su tokiu „prijaukintu, nekenksmingu“ Kristumi. Tai kalbu tam, kad patikėtumėte, jog Jėzus Kristus yra į pasaulį atėjęs Dievo Sūnus. Kad iš tiesų tuo tikėtume.

II. Nebegaliu atsižavėti, kas buvo apreikšta Išminčiams, atkeliavusiems iš Rytų pagarbinti Žydų Mesijo (žr. Mt 2, 1-2)? Šių Išminčių būta pagonių, ne žydų. Jie buvo pirmasis išsipildymo ženklas to, kas paskelbta Laiške efeziečiams: per atėjusį Jėzų, žydų Mesiją, Dievas pagonis padarė Savosios tautos nariais (žr. Ef 3, 5-6).

Tai buvo neabejotinai revoliucingas sprendimas, turint galvoje Dievo veikimo istorijoje kryptį iki tol. Dievas nuo pat pradžių rūpinosi Savo išsirinktąja tauta per Abraomą ir kitus patriarchus – Izaoką ir Jokūbą. Jis subūrė tautą, ją išlaisvino iš Egipto vergijos, kad sudarytų su ja Sandorą ant Sinajaus kalno. Savo tautai Jis dovanojo Pažadėtąją Žemę – Izraelį, vėliau paskyrė jai karalius, įskaitant Dovydą ir jo palikuonis.

Buvo metas, kai Dievo išsirinktoji tauta buvo ištremta ir taip nubausta už neklusnumą Jam ir sudarytajai Sandorai. Iš meilės Savo tautai Dievas parsivedė ją iš tremties ir leido virš jos sušvisti Savo šlovei (žr. Iz 60, 1). Jis pažadėjo, kad „Tautos ateis prie Tavo Šviesos ir Karaliai prie Tavo tekančio spindesio“ (Iz 60, 3). Dievas būsiąs su Savo mylima tauta, o Jo šlovė trauks prie jos kitas tautas. Žydų Mesijo gimimas išpildė Dievo pažadą: pagonys Rytų Išminčiai atėjo Jo pagarbinti.

Jėzus pašaukė būti Jo apaštalais tik žydus, ir Bažnyčią iš pradžių sudarė tik žydai. Tačiau, pradedant Kornelijaus ir jo namų atsivertimu, vis daugiau pagonių tapo Bažnyčios nariais (žr. Apd 10, 34-48). Per misijų keliones Paulius visada pirmiausia eidavo į žydų sinagogas, tik paskui pas pagonis. Nors Dievas Savo Sūnų pirmiausia atsiuntė Savo tautai, bet ne tik jai. Jam buvo skirta suvienyti ir žydus, ir pagonis.

Kai kuriuose pasaulio kraštuose religija iš esmės yra jėgų šaltinis, kaip niekas kitas padedantis priimti kasdienius gyvenimo iššūkius. Krikščioniška išgelbėjimo iš nuodėmės sąvoka yra svetima daugeliui tradicinių religijų. Tuose kraštuose krikščionybė gali būti laikoma priemone, padedančia spręsti kasdienio gyvenimo bėdas.

Žinoma, krikščioniška gyvensena užtikrina daug praktinių privalumų, tačiau turime visada prisiminti, kad krikščioniška pasaulėžiūra yra nežemiškos kilmės. Krikščionybėje yra dar viena tikrovės pusė, ne medžiaginė. Abi jos svarbios, ir abiem būdingos jėgos, kurių tikslai nesutampa. Turime būti dėkingi už mums pažadėtą abipusę pergalę.

Vėl pabrėžiame didžiosios kovos tarp Kristaus ir šėtono pasakojimo svarbą. Tai padeda suprasti pasaulį ir mūsų, kaip krikščionių, vietą jame. Kovos įkarštyje krikščionybė neišsižada savo pasekėjų ir nepalieka jų priešiškų jėgų malonei. Atvirkščiai, Kristuje mes turime pergalės pažadą prieš tas jėgas.

Krikščionys neturėtų vilties įveikti blogio jėgas, jei pergalė nebūtų paruošta. Kristus, mirdamas ant Kryžiaus ir prisikeldamas iš mirusiųjų, nugalėjo visas blogąsias ir maištaujančias prieš Dievą galias. Paviešindamas ir nuginklavęs jas, Jėzus apribojo šių galių veiklą. Tai, kad šios jėgos buvo įveiktos, leidžia krikščionims tikėtis pergalės.

Paulius meldė, kad krikščionys būtų apšviesti, nes tik tada jų gyvenime atsiras krikščioniška viltis. Jie supras savo, kaip Dievo paveldėtojų, teises ir asmeniškai patirs Jėzų iš numirusių prikėlusią Dievo galią.

Dėl Kristaus nukryžiavimo ir prisikėlimo visa, įskaitant kunigaikštystes ir galias, yra pajungta Jam. Viskas yra parengta mūsų pergalėms prieš viską, kas galėtų engti mus dvasiškai.

Šventumas... Nūdien šis žodis dažniausiai tariamas su sarkazmu ar ironija. Jo reikšmės, rodos, stengiamės išvengti visi.Šventumas pasidarė visai neaktualus. Nebent naivuoliai ar fanatikai apie jį kalba ar jo siekia. Tik ne šiuolaikiški žmonės, kuriems šmaikštaus nusidėjėlio įvaizdis kur kas patrauklesnis už šventą gyvenimą. Siekdamas šventumo, pasaulyje „savas“ nebūsi. Be to, šventųjų laikai, su retomis išimtimis, nugrimzdo į praeitį. Užuot turėjus tuščių ambicijų, verčiau tiesiog „būti savimi“.

Tačiau ar tikrai būti šventam šiandien neįmanoma? Ar būnant moderniam būtinai reikia nepaisyti biblinių standartų ir krikščioniškų vertybių? Nemanau. Matydami, kaip nuodėmė vis agresyviau reiškiasi modernioje kultūroje, Dievo vaikai gali užsidegti šventumo troškuliu. Gausėjant nuodėmei, daugėja ir Dievo malonės. Visai sutemus, žvaigždės švyti skaisčiau. Gilioje paskutinių dienų naktyje Kristaus nuotaka suspindės neregėtu šventumo grožiu. Pats laikas krikščionims siekti šventumo, „be kurioniekas neregės Viešpaties“ (Hbr 12, 14).

III. Nuo IV a. Rytų Bažnyčiose (ortodoksų) Viešpaties Apsireiškimas (gr. Epifaneia) yra švenčiamas kaip trejopas paminėjimas, apimantis Išminčių pagarbinimą, Kristaus krikštą ir Kanos vestuves. Šioje šventėje bylojama apie Jėzaus dieviškumo apsireiškimą: 1) pagonims, kai į Betliejų atvyksta Rytų Išminčiai, 2) žydams, kai Jėzus krikštijasi Jordano upėje, ir 3)mokiniams, kai Kanos vestuvėse vanduo virsta vynu. Vakarų, t.y. ir mūsų Bažnyčiose šventės turinys sutelktas į Išminčių pagarbinimą, todėl dažniausiai vadinama „Trijų Karalių“ švente, o Kristaus Krikštas ir Kanos vestuvės minimos kitų sekmadienių liturgijose.

Rytų Bažnyčių liturgijoje Viešpaties Apsireiškimo šventė vadinama šviesos švente. Galbūt, šiam pavadinimui turėjo įtakos pranašo Ješajo žodžiai: „Kelkis, nušviski! Tavoji Šviesa atėjo, VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito“ (Iz 60, 1). Deja, skaitantEvangelijos ištrauką, pasakojančią apie tuos stebėtinus įvykius tenka tik liūdnai konstatuoti: Jėzaus ieškantys Išminčiai anaiptol nerado Jeruzalėje tos pranašo liudytos Šviesos.

Per Viešpaties Apsireiškimo iškilmę Bažnyčia toliau kontempliuoja ir švenčia Jėzaus, mūsų Išganytojo, gimimą. Ypač šiandiene švente pabrėžiama šio gimimo visuotinė paskirtis ir reikšmė. Tapdamas Žmogumi Marijos įsčiose, Dievo Sūnus ateina ne tik pas Izraelio tautą, atstovaujamą Betliejaus piemenų, bet ir pas visą žmoniją, kuriai atstovauja Išminčiai.

Tertulijonas († 230) yra pirmasis krikščionių autorius, pavadinęs Rytų Išminčius Karaliais. Galbūt jis turėjo mintyje 72 Psalmę: „Taršišo ir Salų karaliai mokės duoklę, o Arabijos ir Šebos karaliai neš dovanas. Visi karaliai reikš Jam pagarbą, Jam tarnaus visos tautos” (Ps 72, 10-11).

Krikščioniškojoje ikonografijoje iki X a. Išminčiai niekuomet nebuvo vaizduojami karališkais apdarais. Katakombų freskose jie su persiškais drabužiais. Įdomu, kad musulmonai iš Persijos, užėmę Betliejų 664 metais, norėjo sugriauti Kristaus Gimimo Baziliką, tačiau persigalvojo, nes pamatė ant bažnyčios fasadinės sienos freską, kurioje pavaizduoti Trys Karaliai su tokiais pat persiškais rūbais kaip ir jie patys.

Nuo V a. nusistovėjo Tradicija išskirti Tris Karalius pagal Evangelijoje minimas tris aukas – auksą, smilkalus ir mirą, – kurios simbolizuoja Jėzaus karališkumą, dieviškumą ir žmogiškąjį laikinumą. Jiems Tradicija suteikė ir vardus: Kasparas, Melchioras ir Baltazaras. Būtent šią dieną daugelis krikščionių brėžia kreida ant savo durų tris simbolines raides: +K+M+B. Evangelijos pasakojime iškyla ne tik Trys Karaliai, bet ir trys skirtingos reakcijos į Jėzaus gimimo pranešimą.

Erodas Kūdikiu, apie Kurį kalbėjo Rytų Išminčiai, buvo suinteresuotas, tačiau ne kad Jį garbintų, kaip bandė apsimesti, bet kadsunaikintų (Mt 2, 16-18). Erodas yra galios žmogus, kitą tematantis kaip varžovą, su kuriuo reikia grumtis. Gerai apmąsčius, jam varžovas atrodo galiausiai ir Dievas, itin pavojingas varžovas, norintis atimti iš žmonių gyvybinę erdvę, autonomiją ir galią, varžovas, nurodinėjantis, kokiu gyvenimo keliu sukti, ir neleidžiantis daryti visko, ko nori. Todėl būtina užtemdyti Patį Dievą, o žmones sumenkinti iki paprastų figūrų, kurias galima stumdyti kaip tik nori.

Ar ir mes nesame kažkiek panašūs į Erodą manydami, kad Dievas susiaurina mūsų gyvenimą ir neleidžia disponuoti savo egzistencija kaip patinka? Jei taip žvelgiame į Dievą, galiausiai būsime nepatenkinti ir nelaimingi, nes nesileidžiame būti vedami To, Kuris yra visų daiktų pagrindas. Turime atsiverti tikrybei, kad Dievas yra Visagalė Meilė, Kuri nieko neatima, niekam negrasina, priešingai – vienintelė suteikia galimybę pilnatviškai gyventi ir patirti tikrąjį džiaugsmą.

Išminčiai paskui sutinka žydų dvasininkiją – mokslininkus, teologus, žinovus, puikiai išmanančius Šventąjį Raštą, susipažinusius su įvairiais aiškinimais, galinčius iš atminties cituoti visas ištraukas, taigi naudingus kiekvienam, norinčiam eiti Dievo keliais. Tačiau, pasak šv. Augustino († 430), norėdami kitus vesti, rodyti kitiems kelią, jie patys nekeliauja, neišsijudina.

Ir čia turėtume vėl paklausti: ar ir mes, ypač Bažnyčios dvasininkija, nejaučiame pagundos laikyti Šventąjį Raštą, tą turtingą ir gyvą Bažnyčios tikėjimo lobį, veikiau specialistų studijų ir diskusijų objektu? Popiežius Benediktas XVI apaštališkajame laiške „Verbum Domini“ mini, kad vis iš naujo turėtume būti uoliai pasirengę Biblijos žodį Bažnyčios gyvosios tradicijos šviesoje laikyti Tiesa, pasakančia mums, kas yra žmogus ir kaip jis gali visapusiškai išsiskleisti, Tiesa, Kuri yra Kelias, Kuriuo kartu su kitais kasdien turime eiti, jei savo gyvenimą norime statydinti ant uolos, o ne ant smėlio.

Trys Karaliai ieškojo naujojo Karaliaus rūmuose, tačiau nustebę turėjo konstatuoti, jog Jo toje galios ir kultūros vietoje nėra, nors ir buvo aprūpinti puikiausia informacija apie Jį. Jiems teko pripažinti, kad žmogiška galia – taip pat ir žinojimo – kartais gali užtverti kelią susitikti su ieškomu Kūdikiu. Dievo kriterijai kitokie negu žmonių. Jis šiame pasaulyje rodosi ne galia, bet nusižeminusia meile, prašančia mūsų laisvės atsiverti ir įsileisti, kad galėtų mus perkeisti ir padaryti gebančius pasiekti Tą, Kuris yra Meilė.

Tačiau ir mūsų padėtis ne kitokia negu ano meto išminčių. Į klausimą, kaip Dievas turėtų išgelbėti pasaulį, tikriausiai atsakytume: parodydamas Savo galią ir suteikdamas pasauliui teisingesnę ekonomikos sistemą, kur kiekvienas turėtų tai, ko nori! Tačiau iš tikrųjų toks elgesys žmogų prievartautų – atimtų iš jo pamatinius jam būdingus elementus. Juk tada nebūtų atsiklausta nei mūsų laisvės, nei meilės.

Taip istorijoje apie Išminčius aikštėn iškyla paskutinis svarbus elementas: stebint gamtą nueinama geroka atkarpa Dievo link, tačiau kūrinijos kalba nesuteikia galutinės šviesos. Galiausiai Išminčiams prireikė išgirsti Dievo Žodį – tik Jis jiems galėjo parodyti kelią. Dievo Žodis yra tikroji žvaigždė, nepatikimos žmogaus kalbos verpetuose siūlantis Dieviškosios Tiesos Šviesą. Žvelgdami ta kryptimi išvysime, kad Tas, Kuris sukūrė pasaulį, ir Tas, Kuris gimė Betliejuje ėdžiose ir pasiliko tarp mūsų Eucharistijoje, yra vienas ir Tas Pats mus kviečiantis, mus mylintis ir mus į Amžinąjį Gyvenimą nuvesti trokštantis Dievas.

Viešpatie, šiandien švęsdami žydų Mesijo apsireiškimą pagonims, meldžiame vienybės su visomis tautomis, ypač su Tavo išrinktąja tauta, mūsų vyresniaisiais tikėjimo broliais žydais.

Amen.

Gerasis Ganytojas, 2019-01-06

Miške

Žiemos takais

Dykas pliažas

Saulės takas

Veržiasi pavasaris

kas jus seka per teleoną

Mes naudojame išmaniuosius telefonus žaisdami, skambindami, susirašinėdami ir t. t., bet ar pagalvojame apie grėsmes saugumui?

Nepanikuokite! Mes jums padėsime!

Šie kodai padės jums nustatyti, ar apsaugoti jūsų duomenys ir ar kas nors neseka jūsų išmaniojo telefono.  

*#21#

Ši skaičių ir simbolių kombinacija leidžia sužinoti, ar jūsų išmaniajame telefone įjungtas skambučių, SMS ir kitų pranešimų peradresavimas. Surinkite šį kodą, ir ekrane pasirodys numeris, kam persiunčiami duomenys bei įvairių peradresavimų statusai.

Prisiminkite, ar neskolinote savo mobiliojo telefono nepažįstamiems žmonėms net vienam skambučiui atlikti? Jei taip – yra rizika, kad duomenys apie jūsų gyvenamąją vietą, dienotvarkę, bendravimo ratą galėjo nutekėti svetimiems. Patirti grėsmę rizikuoja ir jūsų elektroninės piniginės ištekliai, jei ja naudojatės mobiliajame telefone surinkdami slaptažodį.

*#62#

Šis kodas rodo, kam iš jūsų telefono nukreipiami įeinantys skambučiai ir SMS, kai kiti abonentai negali jums prisiskambinti. Geriausiu atveju skambučiai bus peradresuoti kaip balso paštas į vieną jūsų mobiliojo ryšio operatoriaus numerių.    

##002#

Surinkę šią kombinaciją galite išjungti visus peradresavimus, kurie anksčiau buvo nustatyti jūsų telefone. Kodas universalus ir veikia visuose išmaniuosiuose telefonuose.

Labai rekomenduojame prisiminti jį prieš važiuojant į kitą šalį ar regioną: esant tarptinkliniam ryšiui, jums nereikės mokėti už skambučius, pagal nutylėjimą persiunčiamus į balso paštą.

*#06#

Kodas, suteikiantis duomenų apie telefono identifikavimo numerį, vadinamąjį IMEI („International Mobile Equipment Identifier“).

Žinant tarptautinio identifikatoriaus skaičius, galima, pavyzdžiui, rasti telefoną, kurį iš jūsų pavogė: juk aparatas net ir išjungtas automatiškai perduoda savo IMEI į mobiliojo ryšio operatoriaus tinklą, nepriklausomai nuo to, ar išmaniajame telefone yra jūsų SIM kortelė, ar jau svetima.

Kaip apsisaugoti nuo nusikaltėlių ir šnipų:

Naudokite programas, visiškai uždaras pašaliniams: „Telegram“, „Chare“, „Wickr“, „Signal“.

Neinstaliuokite telefone nežinomų programų, stebėkite visas įdiegtas programas ir pagal galimybę naudokitės daugiapakopėmis blokavimo sistemomis. Nenaudokite įtartinų nuorodų ir nekraukite telefono įtartinose „nemokamose“ vietose.

Atsekti telefoną turi teisę tik jūsų mobiliojo ryšio operatorius ir tik jums sutikus. Svetainės ir programos, siūlantys sekti kitų žmonių buvimo vietą, priklauso įsibrovėliams. Būkite budrūs!

Štai sąrašas naudingų kodų „Android“ (jei turite „iPhone“, tuomet atleiskite):

*#*#4636#*#* – informacija apie telefoną, bateriją ir naudojimo statistika.

*#*#7780#*#* – nustatymų panaikinimas. Pašalinamos tik programos.

*2767*3855# – visiškai panaikinami nustatymai, iš naujo įdiegiama programinė įranga.

*#*#34971539#*#* – visa informacija apie kamerą.

*#*#273283*255*663282*#*#* – greitas atsarginių medijos failų kopijavimas.

*#*#197328640#*#* – paslaugų aktyvumo testavimo režimas.

*#*#232339#*#* / *#*#526#*#* – belaidžio tinklo testavimas.

*#*#232338#*#* – „Wi-Fi“ MAC adresas.

*#*#1472365#*#* – greitas GPS testas.

*#*#1575#*#* – įvairūs GPS testai.

*#*#0283#*#* – „Loopback“ testas.

*#*#0*#*#* – skystakristalio vaizduolio testas.

*#*#0673#*#* / *#*#0289#*#* – garso testas.

*#*#0842#*#* – vibracijos ir apšvietimo testas.

*#*#2663#*#* – jutiklinio ekrano versija.

*#*#2664#*#* – jutiklinio ekrano testas.

*#*#0588#*#* – artumo jutiklio testas.

*#*#3264#*#* – RAM versija.

*#*#232331#*#* – „Bluetooth“ testas.

*#*#7262626#*#* – GSM signalo testas.

*#*#232337#*#* – „Bluetooth“ adresas.

*#*#8255#*#* – „Google Talk“ serviso testas.

*#*#1234#*#* – informacija apie programinę įrangą.

*#*#1111#*#* – FTA-PO versija.

*#*#2222#*#* – FTA geležies versija.

*#*#44336#*#* – rinkimo laikas.

*#06# – IMEI.

Šaltinis