PAKLUSNUMO GARANTAS

Vėl atspindžiai minčių

Man širdį atrakino,

Kai žemė skęsta

Pavasario žieduos,

Tik nežinau kodėl

Į šitą kelią veda,

Dievo malonės perlai,

Kurių kasdien ilgiuos.

Tu, Jėzaus Motina,

Kartu ir mūsų,

Kaip Galilėjos Kanoje,

Taip ir šiandien prašai,

Kartu pajusti leidi

Ir Dievo Žodžio galią,

Kaip Senojo Įstatymo

Didieji pranašai.

Maldos dvasia alsavo,

Kada kartu kentėjai,

Kryžiaus papėdėje –

Jo kojas bučiavai,

Tiktai Sekminėse –

Bendryste su Bažnyčia,

Žmonių žvejoti –

Vėl išplaukė laivai.

Marijos atvirumas

Šventosios Dvasios darbui,

Tegul užlieja mūsų –

Protus ir širdis,

Laimingi įtikėję,

Kurie paklūsta Dvasiai,

Jie gerą sėklą sėja,

Bus Jos ir vedami.

Girkalnis, 2017-05-04

ŠIRDIES KALBA

Motinos vardas – širdį mums kelia,

Žodžiai iš meilės – gražiausi žiedai,

Tu mums nuaudei gyvenimo kelią,

Tau tenka laukti mūsų ilgai.

Motinos dienai – žiedai pražydę,

Rasos lyg deimantai puošia laukus,

Šventų Mišių Auką – skiriu Mamytei,

Nuolankiai galvą prieš Tave lenkiu.

Leisk prisiglausti prie Tavo krūtinės,

Grįžt į vaikystės spalvotus sapnus,

Kur namą slepia žiedų gausybė,

Kur šitą džiaugsmą gegužę menu.

Dienos praskriejo, kaip margas drugelis,

Niekur nedingo svajonių gija.

Mūsų pasaulis – toks didelis, mažas,

Viską talpina – žodis – Mama.

Girkalnis, 2017-05-03

GYVENIMO VERTĖ

Į pavasario grožį paniręs,

Prieš akis vėl vaikystės vaizdai,

Kur pražydusios ievos, alyvos,

Ten kur metai prabėgo taip greit.

Vyturėliai pasveikina rytą,

Maudos saulės zuikučiai rasoj,

Kiek dar vietų nėra aplankyta,

Viskas telpa širdelėj mažoj.

Kaip sunku man matyti pasaulį,

Ten kur merdinti meilės gija,

Jei vaikystėje tu jos negauni,

Tada džiaugsmo ir laimės nėra.

Tiktai meilė viena nebemiršta,

Ji kaip saulė, kaip duona šventa,

Kaip gamta be žalios augmenijos,

Taip gyvenimas tampa našta.

Tegul Motinos meilę vis semia,

Iš Marijos, Motulės visų,

Kad tarnystė ir Jos idealas,

Meilės židinį žiebtų namuos.

Girkalnis, 2017-05-02

ILGESYS TĖVŲ IR TĖVIŠKĖS

Kai žvelgiu aš

Į rytmečio žarą,

Akyse vis

Takelis laukų,

Kur norėtųsi

Bėgti per pievą,

Nes tą vietą

Be galo myliu...

Kur bitelės nektarą

Dar renka,

Ten paskęsti,

Lyg jūroj žiedų,

Kur šaltinio versmė

Meilę mena,

O šiandieną

Taip širdžiai ilgu.

Jeigu debesys

Laiką gražintų,

Kiek ten džiaugsmo

Ir laimės dienų,

Kur šaudyklė

Vis Motinos rankoj,

Audžia kraitį

Iš lino žiedų.

Nors pavargęs

Sugrįžtu į sodžių,

Aplinka man

Suteikia jėgų,

Kambary stovi

Staklės dulkėtos,

Tik jau niekas

Nesėdi prie jų.

Girkalnis, 2017-05-01

IŠEIKIM Į TYLĄ

Išeisiu į laiko

Apnuogintą tylą,

Ten Viešpaties

Veido ieškosiu,

Migla bando slėpti

Gyvenimo skonį,

Dėl ko iš širdies

Pakovosiu.

Danguj jau sumigo

Pavargusios žvaigždės,

Man Viešpaties

Žodžiai – balzamas,

Nors blaškosi mintys

Po spengiančią tylą,

Širdis Jo malones

Jau semia.

Girkalnis, 2017-04-30

LEISKIM PRISILIESTI

Leisk paguodos

Į širdį įlieti,

Tegul liūdesio

Būna mažiau,

Kad žiedai

Paviliotų gegužio,

Viduje, leisk sušukti –

Dangau!

Meilė visad

Atnaujina širdį,

Ji gyvena,

Jei mylim kitus,

Meilė skleidžia šakas

Tarsi medis,

Gyvybingus

Paverčia namus.

Meilės medis

Tebus pasodintas,

Prie upelio –

Gyvybės versmės,

Jo šaknis susiras

Skirtą kelią,

O jų vaisiai

Kas metą derės.

Prisilieskim

Prie Meilės Šaltinio,

Jis Ta Duona,

Ko širdžiai reikės,

Kad tarnystėje

Meilę dalijant,

Kituose išsilietų

Versmė...

Girkalnis, 2017-04-29

MES KELYJE

Skinu dienas,

Prinokusias kaip vyšnios,

Jose tiek daug

Gyvenimo darbų,

Lyg mokiniai į Emausą

Keliauti pasiryžęs,

Nes Jėzus nužudytas,

Ar tuo tikiu?

Bet kelyje į Emausą

Ir Jėzus prisistato,

Apreiškia Rašto prasmę

Ir dvejones žmonių,

Tik grįždami kartu,

Kartu į vėlų vakarą,

Jam laužant Duoną –

Atpažįsta – Tu.

Tai Tu, Kuris žvaigždes

Danguj sukėlei,

Kur leidai trykš šaltiniams –

Gyvenimui naujam,

Tai Tu, Kuris kabojai

Ant to medžio Kryžiaus,

Kuris Save kaip Duoną,

Duodi alkanam.

Atraskime jėgų,

Dažniau vis laužti Duoną

Ir Evangelijos Žinia

Dalintis su kitais,

Kitaip nejausime versmių,

Kurios iš Dievo trykšta,

Nei tikro džiaugsmo,

Dieviškais Namais.

Girkalnis, 2017-04-28

SUGRĮŽIMAS NAMO

Kaimo vieškelis,

Pavargęs ir duobėtas,

Ilgesiu prakvipo

Tėviškės laukai,

Kur langų akiduobės –

Aptemę ir priblėsę,

Čia vaikystė mano

Ir gimti namai.

Čia pirmasis verksmas,

Žodis ir klupimas,

Maldoje supinta –

Džiaugsmas ir kančia,

Nebėra takelio –

To, kurs širdžiai mielas,

Atminimų skrynia

Palikta tuščia.

Kur namelis tūno –

Vienišas, pavargęs,

O kadais čia degė

Žiburys ilgai,

Šilumos pripildęs,

Visas namo kertes,

Dabar jo nekursto,

Niekas vakarais.

Mes kaip paukščiai,

Tėviškę palikom,

Palengva užgeso

Židinio ugnis,

Jau užžėlę pėdos,

Tačiau širdis liūdi,

Čia tik prisilietus,

Grįžta praeitis...

Girkalnis, 2017-04-26

Tai gimė apsilankius tėviškėje ir sutvarkius tėvelių kapus...

GAILESTINGUMO GELMĖSE

Gailestingumo gelmėse,

Dar slypi Dievo meilės lobiai

Ir tik tikėjimo dėka –

Ramybė, džiaugsmas meilę sėja,

Be to lyg Jobas mes nuogi –

Gyvenimas sugūžta vis į šukes,

Bet jeigu Kristaus apšviesti,

Pajuntame malonės jėgą.

Išgydyti mes galim būti

Jėzaus Žaizdomis,

Brandinę Dievo dovaną

Ir sugrąžinę meile,

Tačiau šį sielos sodą

Reikia kruopščiai prižiūrėt,

Paskleisti šviesą, šilumą,

Kol jėgos leidžia.

Išmokim žvelgti Jėzaus akimis,

O širdimi karštai mylėti,

Prisikėlimas stiprina jėgas,

Nors dar pilnai neatsivėrę...

Pašlovintas, Kūrėjau, būk,

Nes dėkingumas keičia vidų,

Versmė Gailestingumo kur palies –

Vilties dėka mes prisikėlę.

Girkalnis, 2017-04-25

PRISIMINIMŲ KARUSELĖ

Atsiminimai praeities,

Lyg debesys atplaukia,

Kur veidas Motinos,

Rasos perlu žėrės,

Ne kartą Tu viena,

Tą ašarą nubraukus,

Vaikams šypsojaisi,

Kaip rytmečio gėlė.

Dažnai žvelgei pro langą –

Ilgesio ir skausmo,

Berželį apkabinus

Tu skaičiavai žvaigždes,

Mes Tavąjį gerumą

Valgėme lyg duoną,

O mūsų širdis girdei –

Meile kančioje.

Pravėrėme duris –

Tada labai skubėjom,

Net nepasakę ačiū,

Ką mums kasdien davei,

Šiandieną mes sugrįšim,

Sugrįšim miela Mama,

Mes Tavo galvą puošim

Pavasario žiedais.

Sugrįšim ten,

Kur gimėme ir augom,

Kur tarėm žodį Mama

Ir aš Tave myliu,

Dabar ir mūsų širdys

Malda ir meile dega,

Kai pas Tave sugrįšim,

Pajusime kartu...

Girkalnis, 2017-04-24

ATGAL PAŽVELGUS

Grįžtu į praeitį,

Ten kur vaikystė,

Nes ji suvirpina

Sielos gelmes,

Kur daug svajonių

Žiedais pražįsta,

Kur širdžiai tėviškė

Tokia miela.

Jei man kas duotų

Burtų lazdelę,

Surasčiau viską,

Kas ten brangu,

Kur glostė Mama

Mažą galvelę,

Dabar tai virstų

Dangaus perlu.

Širdis šiandieną

Dėkoti nori,

Tau, Motinėle,

Už lopšines,

Ne kartą naktį

Akių nedėjus,

Į kasdienybę

Nėjai viena.

Malda lydėjai

Kiekvieną vaiką,

Jų suklupimas –

Širdy žaizda,

Šiandieną lietūs

Tą veidą prausia,

Tačiau negrįžta,

Namo Mama.

Girkalnis, 2017-04-22

GAILESTINGUMO SAULĖ

Pasitikėk Dievu

Ir meilės žiedas skleisis,

Gailestingumo rankos –

Dosnios atviroms širdims,

Tada giliau suvoksim –

Beribę Dievo Meilę,

Kur nusidėjėliai galės ją –

Priimti, atpažint.

Gailestingumas kviečia –

Pasaulio veidą keisti,

Tada ir Dievo Veidą

Jau atpažins kiti,

Nes Viešpats nepavargsta

Mums kasdien atleisti,

Pavargstame prašyti atleidimo,

Nors būname kalti.

Jis mylintysis Tėvas –

Visur ir visada pagelbės,

Gailestingumas daug didesnis,

Nei nuodėmės kaltė,

Jei mes Jame šiandieną

Norim išsiskleisti,

Tuomet džiaugsme ir meilėje –

Pražys, nevystanti gėlė.

Štai rytmečio aušroj –

Palaiminti gailestingieji,

Pasitikėti reikia –

Ką Jėzus pasakys,

Kiekvienas prisidėti galime

Prie Kristaus valios,

Gailestingumo Saulė

Pašalins tamsą, Jis – Tas Švyturys.  

Girkalnis, 2017-04-22

DVI ŠIRDYS

Dvi širdys naktyje

Vėl susitiko,

Įsimylėdamos

Ir dovanodamos save,

Dangus ir ežeras –

Taip gera širdžiai,

Į gelmę žvelgia

Vakaro šviesa.

Gyvybės vandeniu

Pagirdyk jųjų sielas,

Naktis žvaigždėta

Bus tikrai dosni,

Svajonėse supinkite,

Kas gera, miela,

Nes tai gyvenimo

Ir paslapties dalis.

Atrodo, jiems jau

Rojaus vartai atsivėrė,

Meilės šaknis

Netrukus sužydės,

Kai grįšite namo

Klevų alėja,

Jus jau lydės

Gyvenimo prasmė.

Girkalnis, 2017-04-21

GYVYBĖS NEŠĖJA

Iš mylinčių širdžių alsavimo –

Gyvybė gimė

Ir Dievas Motinai paliko ją

Išskirtiniu būdu,

Iš įsčių pašaukti gyvenimui

Ir Amžinybei,

Už Motinystę Mamai giedam

Iš širdžių.

Per širdį Motinos kasdien teplauks

Gailestingumas,

Švelnumui, meilei Ji,

Juk pašaukta,

Tarnauti turime visi,

Kaip vienas,

Nors ir gyvybę tektų atiduoti –

Tapt auka.

Į savąjį Kūrėją Motinos

Vis panašėkit,

Kiek Jų tarnavo Jėzui –

Kančioje, mirty,

Jos pirmos atskubėjo rytmetį

Prie kapo,

Pirmosios Motinos (Ievos) kaltės

Mes paliesti.

Mamyt, nėra betikslio liūdesio

Ir skausmo,

Nes Viešpats viską žino –

Eik pirmyn,

Jis visada išlies, net su kaupu,

Savo malonę,

O Tu Švenčiausioji Mergele Motinas

Lydėk kely...

Girkalnis, 2017-04-20

TURĖJO

Mirties ir nuodėmės,

Tu – Nugalėtojas,

Mus ragini priimti

Skirtą kančią...

Ar neturėjo? –

Tai sunkūs žodžiai,

Dėl Amžinybės –

Kentėti verta.

Turėjo – žodis

Veda į šventumą,

Kas leidžia Dievo

Dvasiai veikti,

O žodis: Aleliuja –

Širdies kaitrai,

Kas stiprina

Ir leidžia sveikti.

Bet viskas jungiasi

Per džiaugsmą, skausmą,

Jo Žaizdomis Gyvenimui

Pralietas Kraujas,

Pasaulio grožis –

Akyse ir veidmainystė,

Dvasios akim

Bandysiu tai išvysti.

Tik dvasios lobius

Atveria kančia,

Nušluosto Veidą

Meilės rankos,

Nutrauki šydą

Trukdantį matyt,

Leisk Tavo akimis

Į kitą žvelgti.

Girkalnis, 2017-04-19

KANČIA IR PRISIKĖLIMAS

Tavo Veido

Kryžiaus kelyje ieškojau,

Kad mano troškulį

Numaldytum Tiesa,

Nes meilės, pakantumo

Vis stokoju,

Pakyla, tai nusvyra

Rankos ir galva.

Jei minioje mane

Kažkas vardu pašauktų,

Aš atsiliepčiau –

Čia, aš čia esu,

Lyg Mozei pasirodęs

Degančiame krūme,

Iš nuodėmės Egipto

Nuolat išvaduoji Tu.

Ten dykuma,

Kiek akys teužmato,

Tik vien tikėjimas palaiko

Stingstančius kelius,

Dėkingas Tau

Už vyturėlio giesmę,

Kuri grąžina viltį,

Tėviškės laukus,

Kaip Marija klausysiu

Jėzaus balso,

Jo Meilė dvasią

Atgaivins staiga,

Kur nuristas akmuo

Nuo širdies kapo,

Ten Prisikėlimas

Ir nauja Šviesa.

Girkalnis, 2017-04-18

PRISIKĖLIMO SLĖPINYS

Prisikėlimo varpai

Tegul kasdieną aidi

Ir neša džiaugsmą

Mylinčioms širdims,

Nes Kristus tamsoje

Mums kelią šviečia,

Kur Dievo Meilė

Mūsų niekad neapvils.

Kaip moterys ir mes

Lankykim Kristaus kapą,

Jį atpažinti galim –

Tarnaudami kitiems,

Krikšte ir mes

Jau esam prisikėlę

Ir į gyvenimą sugrįžę

Iš mirties.

Jis išvadavo mus

Iš nuodėmės vergijos,

Į meilės kelią

Kviečia nuolatos,

Jo atnešta viltis –

Ne tušti žodžiai,

Todėl išeit į naktį

Reikia daug drąsos.

Šiam Slėpiniui Gyvenimo

Mes nusilenkim,

Kur meilė tiki

Dievo stebuklu,

Prisikėlimo džiaugsmas –

Didis Dievo ženklas,

Su Dievo Motina

Į kasdienybę išeinu...

Kristus tikrai prisikėlė!

Aleliuja!

Girkalnis, 2017-04-16

TIKĖJIMO AKMUO

Kai skverbėsi pro langus

Saulės šypsena,

Į mano kiemą

Grįžo žodžiai,

Jutau, kaip vinguriavo

Ramuma,

Kur Dievo Meilę

Gėriau godžiai.

Koks geras,

Dieve, Tu esi,
Pagirdai sielą

Savo Meile,

Kaltės griuvėsiuose

Tu surandi mane,

Išgydai širdį –

Veikti leidi.

Tikėjimo akmuo

Tiks pamatams,

Kur leidžiasi migla

Ant želmenėlių

Atleiski, Viešpatie,

Tavęs prašau,

Kur suklydau ar

Klystu vėlei...

Vilnius, 2017-04-05

PAVAKARYS

Pavakarys –

Ėjau rugių lauku,

Jis duona

Kaimiška kvepėjo,

Kur pirmą kartą –

Ji į skruostą pabučiavo,

Dabar tą bučinį juntu

Nuo vėjo.

Išgirdo Viešpats –

Atodūsį širdies,

Nes tuokart

Baigėsi vaikystė,

Kur pakylėtas,

Vaikiškom akim

Pribėgo ir svajotoji

Jaunystė...

Tik žodžiai naktimis

Į protą, širdį lindo,

Užmigt neleido

Ir gėlė –

Be gailesčio,

Kaip gelia širšės,

Bet jau pražydo –

Nežemiška gėlė.

Ir žodžiai

Pasiilgo būti ištarti,

Gal prieblandoj,

Gal saulei nusileidus,

Kad juos pripildytų –

Vien meilė,

Lyg medus,

Kurį dažnai mes valgėm kaime...

Vilnius, 2017-04-03

SAPNAS APIE VAIKYSTĘ

Sapne stovėjau

Prie namo durų,

Vaikystė, kur prabėgo

Lyg viena diena,

Tačiau bijojau

Jas atverti,

Kad tik seklyčia

Nebebūt tuščia.

Dvasios akis

Prasiskverbė į vidų,

Ant stalo –

Žibalinė lempa uždegta,

O broliai, sesė,

Sėdintys prie stalo,

Lyg manęs laukia –

Išauš ar ne tokia diena.

Tačiau bijojau

Juos išgąsdint,

Ką pagalvos tėveliai

Ir draugai,

Tačiau jie pasislėpę

Tyliai skaitė,

Eilėraščius, kaip ir

Vaikystės vakarais.

Vilnius, 2017-04-01