Kai žvelgiu aš
Į rytmečio žarą,
Akyse vis
Takelis laukų,
Kur norėtųsi
Bėgti per pievą,
Nes tą vietą
Be galo myliu...
Kur bitelės nektarą
Dar renka,
Ten paskęsti,
Lyg jūroj žiedų,
Kur šaltinio versmė
Meilę mena,
O šiandieną
Taip širdžiai ilgu.
Jeigu debesys
Laiką gražintų,
Kiek ten džiaugsmo
Ir laimės dienų,
Kur šaudyklė
Vis Motinos rankoj,
Audžia kraitį
Iš lino žiedų.
Nors pavargęs
Sugrįžtu į sodžių,
Aplinka man
Suteikia jėgų,
Kambary stovi
Staklės dulkėtos,
Tik jau niekas
Nesėdi prie jų.
Girkalnis, 2017-05-01
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą