Tavo Veido
Kryžiaus kelyje ieškojau,
Kad mano troškulį
Numaldytum Tiesa,
Nes meilės, pakantumo
Vis stokoju,
Pakyla, tai nusvyra
Rankos ir galva.
Jei minioje mane
Kažkas vardu pašauktų,
Aš atsiliepčiau –
Čia, aš čia esu,
Lyg Mozei pasirodęs
Degančiame krūme,
Iš nuodėmės Egipto
Nuolat išvaduoji Tu.
Ten dykuma,
Kiek akys teužmato,
Tik vien tikėjimas palaiko
Stingstančius kelius,
Dėkingas Tau
Už vyturėlio giesmę,
Kuri grąžina viltį,
Tėviškės laukus,
Kaip Marija klausysiu
Jėzaus balso,
Jo Meilė dvasią
Atgaivins staiga,
Kur nuristas akmuo
Nuo širdies kapo,
Ten Prisikėlimas
Ir nauja Šviesa.
Girkalnis, 2017-04-18
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą