MES KELYJE

Skinu dienas,

Prinokusias kaip vyšnios,

Jose tiek daug

Gyvenimo darbų,

Lyg mokiniai į Emausą

Keliauti pasiryžęs,

Nes Jėzus nužudytas,

Ar tuo tikiu?

Bet kelyje į Emausą

Ir Jėzus prisistato,

Apreiškia Rašto prasmę

Ir dvejones žmonių,

Tik grįždami kartu,

Kartu į vėlų vakarą,

Jam laužant Duoną –

Atpažįsta – Tu.

Tai Tu, Kuris žvaigždes

Danguj sukėlei,

Kur leidai trykš šaltiniams –

Gyvenimui naujam,

Tai Tu, Kuris kabojai

Ant to medžio Kryžiaus,

Kuris Save kaip Duoną,

Duodi alkanam.

Atraskime jėgų,

Dažniau vis laužti Duoną

Ir Evangelijos Žinia

Dalintis su kitais,

Kitaip nejausime versmių,

Kurios iš Dievo trykšta,

Nei tikro džiaugsmo,

Dieviškais Namais.

Girkalnis, 2017-04-28