PAVAKARYS

Pavakarys –

Ėjau rugių lauku,

Jis duona

Kaimiška kvepėjo,

Kur pirmą kartą –

Ji į skruostą pabučiavo,

Dabar tą bučinį juntu

Nuo vėjo.

Išgirdo Viešpats –

Atodūsį širdies,

Nes tuokart

Baigėsi vaikystė,

Kur pakylėtas,

Vaikiškom akim

Pribėgo ir svajotoji

Jaunystė...

Tik žodžiai naktimis

Į protą, širdį lindo,

Užmigt neleido

Ir gėlė –

Be gailesčio,

Kaip gelia širšės,

Bet jau pražydo –

Nežemiška gėlė.

Ir žodžiai

Pasiilgo būti ištarti,

Gal prieblandoj,

Gal saulei nusileidus,

Kad juos pripildytų –

Vien meilė,

Lyg medus,

Kurį dažnai mes valgėm kaime...

Vilnius, 2017-04-03