2017 m. liepos 17 d., pirmadienis

ATGAL PAŽVELGUS




Grįžtu į praeitį,
Ten kur vaikystė,
Nes ji suvirpina
Sielos gelmes,
Kur daug svajonių
Žiedais pražįsta,
Kur širdžiai tėviškė
Tokia miela.


Jei man kas duotų
Burtų lazdelę,
Surasčiau viską,
Kas ten brangu,
Kur glostė Mama
Mažą galvelę,
Dabar tai virstų
Dangaus perlu.

Širdis šiandieną
Dėkoti nori,
Tau, Motinėle,
Už lopšines,
Ne kartą naktį
Akių nedėjus,
Į kasdienybę
Nėjai viena.

Malda lydėjai
Kiekvieną vaiką,
Jų suklupimas –
Širdy žaizda,
Šiandieną lietūs
Tą veidą prausia,
Tačiau negrįžta,
Namo Mama.

Girkalnis, 2017-04-22

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą