Tik mylinčiam – visi,
Kaip broliai, sesės,
Kvėpuoja mūsų žodžiai –
Meile ar melu,
Tačiau labai gležnus
Gerumo daigas,
Į šviesą jį nešu su tuo,
Kuo gyvenu.
Už lango matosi visur
Patižęs sniegas,
Įmeskime į ugnį –
Pliauską arba dvi,
Po rankšluosčiu
Mamos išausto lino,
Pakyla į padangę
Ryto vyturys...
Tarytum iš svajonių
Trykštantis šaltinis,
Iš degančių širdžių –
Tiek meilės, šilumos,
Takelis driekiasi į tolį –
Vaikystėje pramintas,
Lyg vaiko sapnas
Saugomas Mamos.
Iš labirintų painiavos
Pakyla skaisti saulė,
Kur perlais žėri
Rytmečio rasa,
Ant Nemuno krantų
Pajutęs sielos alkį,
Jaučiu – vaikystė
Dar klajoja ten basa...
Vilnius, 2017-02-19
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą