Ne perlai, rubinai,
Jau mūsų kasdienybę puošia,
O Jėzaus meilė
Deganti širdy,
Rankas tiesiu
Į Dieviškąją Saulę,
Prašau sunkumuose,
Kad nepristigt vilties.
Į Kristaus Puotą
Žengti pasiryžęs,
Kur Jis – Aukotojas
Ir Pats Auka,
Kur į vaikystės pirkią,
Kai sunku sugrįžtu,
Kad vėl balta ramunė
Pasakyt – myli ar ne.
Raudonosios aguonos
Žydi mūsų pakelėse,
Jos tie laiškai nuostabūs –
Kuriuos skaitysi Tu,
Kur meilė nuolatos
Į kančią prasiveržia,
Nors nesimato niekur
Tolyje krantų.
Rudens ražienos nuolat
Širdį drąsko,
Pabyra perlai ašarų –
Meilės dalis,
Kur sugrįžtu,
Lyg į vaikystės pasaką,
Apvaikščioti tų sodų,
Kurie alsuoja meile, širdimi.
Vilnius, 2017-02-16
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą