Per kasdienybės ūkanas,
Per ploną ledą,
Išeinančius palydžiu
Nuoširdžia malda,
Kurie skirtingus
Pėdsakus paliko,
Tik kvepia sopuliu
Dar kenčiančių dalia.
Skubu iš sopulio vaduot
Užkeiktą meilę,
Sparnuotąsias bures,
Išskleis mintis,
Matau, kaip kenčiančiųjų
Gęsta akys
Ir nebeklausiu jų –
Kaip gyveni?
Už lango vėlei
Slenka mėnesienos,
Beraščių išmintie,
Jaučiu tave,
Per skruostą man nurieda
Ašara skausminga,
Nenoriu, kad ji taptų
Kam našta.
Vilnius, 2017-02-15
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą