Gyvenimo tėkmėj
Vertybės kito,
Jos susipainiojo
Ir neradau tiesos,
Praskydus nuoskauda,
Prigesęs žaizdras,
Ilgai lydės mane,
Ar visados?
Iš naujo mokausi
Džiugiai gyventi
Ir kas mechaniška –
Atsisakyt turiu,
Melodiją lopšinės –
Širdies aidą,
Atsinešiau iš tėviškės,
Gimtų namų.
Parodžiau Jums žaizdas,
Kurios pūliavo,
Dabar nesenkantį
Šaltinį vėl turiu,
Iš rankų Motinos –
Kriaukšlelę duonos,
Sulietą skausmo,
Prakaitu sūriu.
Dabar ramybę teikia
Dievo Žodis,
Kasdieną pasinert
Į jį galiu,
Juntu ir Sakramentų
Galią bei malonę,
Atgręžęs Jėzui veidą –
Kurį karštai myliu...
Vilnius, 2017-02-21
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą