SVAJONIŲ SKRYNIA

Ir vėl klevų alėja

Tėviškėn grąžina,

Pavargęs kryžius –

Linksta vakarop,

Dulkėtu vieškeliu

Mokyklon bėgom

Ir niekad nepasakėm,

Gal sustok.

Bučiavo basas kojas

Ryto rasos,

Veiduose žaidė

Saulės spinduliai,

Su aitvarais skrajojo

Mūsų svajos,

Tikėjom, kad teks

Laukti neilgai.

O atminimų skrynią

Puošėm akmenėliais,

Mėnuliui liepėm

Saugot naktimis,

Vaikystės spindesys

Sugrįžta vėlei,

Tik niekada

Negrįžta praeitis.

Girkalnis, 2017-07-13

ACH TA VAIKYSTĖ

Pro tėviškės namus

Tas pats upelis teka,

Pavasariais jis bando –

Ieškoti duburių,

Močiutės pasaka –

Legenda virtus,

Kad ieško jis,

Čia lobių paslėptų.

Pakrantėmis žydėjo –

Ievos ir erškėčiai,

Krūmokšniuose paukšteliai

Suko lizdelius,

Prie šių krantų

Bėgiodami užaugom,

Tarytum vakar buvo –

Tai gerai menu.

Čia skynėm ajerus,

Motulė duoną ant jų kepė,

Kvepėjo visas kaimas –

Duona, ajerais,

Bučiavo skruostus

Rytmetinė saulė,

O šiandien taip, atrodo,

Buvo neseniai.

Girkalnis, 2017-07-12

ROŽĖ PRIE NAMŲ

Kasmet vis skleidžiasi

Raudona rožė,
Prie tėviškės

Sodybos pamatų,

Jai atminties nuolat

Pavydi žmonės,

Ją prisiminęs –

Aš liūdžiu.

Vaikystė, vasara

Ir vėl rugsėjis,

Dabar jis skausmą

Sukelia širdy,

Tuoj vėl voratinkliai

Sklaidys be vėjo,

O rudens debesys

Mane virkdys.

Senatvę jaučia –

Namas, sodas

Ir metai man

Neleidžia paskubėt,

Tiktai nepasiduoda –

Liūdesiui, vienatvei,

Raudona rožė –

Ji nenustoja vis žydėt.

Girkalnis, 2017-07-11

SONETAI VASARAI

Su rytmečio rasa,

Žiedais ir upių vingiais,

Keliaukime pažinti,

Peizažą Lietuvos,

Ar mokam džiaugtis tuo,

Ką gera turim,

Ar lydi kasdienybę,

Dejonės nuolatos?

Pajuskim žemės kūną –

Ir jos alsavimą krūtinės,

Kur darbščios bitės renka,

Nektarą iš žiedų,

Žiogeliai smuikais griežia,

Nes vasarėlė bėga,

Kaip bangos Baltijos,

Kurių kasdien ilgiuos.

Tarp mėnesienos tolių

Ir vakaro jaukumo,

Pajuskim vienas kitą,

Jaunystės svaiguly,

Per sidabrinę šviesą –

Keliaukime laimingi,

Kol ryto grožis skleisis,

Saulutės spinduly.

Dar vasara žydės –

Veiduose mylimųjų

O akyse vingiuos

Viliojantys keliai,

Skubėkime mylėti,

Kol plaka mūsų širdys,

Kad pasiruoštum pjūčiai –

Boluoja jau laukai...

Girkalnis, 2017-07-09

ANT TĖVIŠKĖS SLENKSČIO

Po perkūnijos dar pasėdėsiu,

Aš ant gimtojo slenksčio namų

Ir namolio saulutę lydėsiu,

Kol sulauksiu antrųjų gaidžių.

Virš galvos jau žvaigždžių milijonai,

Suskaičiuoti norėčiau visas,

Iš jaunystės sugrįžtantis rojus,

Džiaugsmo primena pilnas dienas.

Ir ta meile norėčiau dalintis,

Kam vienatvėje būna sunku,

Sugrąžinti jau gęstančią viltį,

O gerumą dalintis per pus.

Pasivaikščioti miško takeliais,

Brolis mėnuo mums kelią nušvies,

Nes vienatvėje širdis mums gelia,

Tam nereikia jokios priežasties.

Kai svajonių žiedai bus pražydę,

Apkabins vakarinė vėsa,

Dar nebūsim prabėgę vaikystės,

Kai antrųjų gaidžių sklis daina...

Girkalnis, 2017-07-08

VASAROS BRANDA

Kai viskas veržiasi gyventi:

Į dieną, lietų, šviesą,

Kur savo išmintį paslėpus –

Sugrįžta praeitis,

Tai dabartis džiaugsme –

Viduvasaris, liepa,

Tad atsiverk malonei,

Meilei – amžiams tai išliks.

Įkvėpki savo dvasią veikti

Ir nebijok sunkumų,

Nes viskas panašu į žolę,

Kaip žiedas jau rytoj nuvys,

Per dieną, naktį šnara

Viešpaties malonė,

Kad tik suspėtum –

Žinok, kad visa tai įvyks.

Priklauso kokį sėjau –

Dievo Žodžio – blogio grūdą,

Tokį ir derlių imsiu –

Aruodai bus pilni,

Kai baigsis vasara –

Pjūtis bus prasidėjus,

Tą šiandien jausti galim

Kiekvienas širdimi...

Girkalnis, 2017-07-06

PERLAI IR DEBESĖLIS

Perlų sodas pribarstytas,

Saulė žėri žieduose,

Štai koks džiugina mus rytas,

Šypsena vėl veiduose.

Eikim perlų prisirinkti,

Nes juos saulė sunaikins,

Ji paskelbs jiems baisią mirtį,

Gal grandinėm surakins?

Bet atplaukė debesėlis,

Saulę paslėpė po juo,

Pradangino perlų gėles,

Reiks sėdėti vėl namuos.

Vandens kibirus išpylė,

Debesėlis iš dangaus,

Ten nuskendo perlų vygės,

Nieks su juo nebedraugaus.

Girkalnis, 2017-07-07