ŽODŽIO GALIA

Vaiko mėlynos akys –

Širdį  ir dangų paglosto,

Kur pirmapradė tyla

Ir vandenys sūrūs dar ošia,

Jungia Šiapus – Anapus

Krantus ir meilę darbui,

Noris gyventi – čia ir dabar,

Dėl savęs – kitų labui.

Naktys, kaip žvakė ištirps –

Per maldą, ramybę,

Liesis Gyvybės vanduo,

Į mano alkaną sielą,

Žodžio galia ir Šviesa –

Gyvenimo vynas,

Proto ir jūros gelmes,

Dievo malonė išgrynins.

Dvasinis alkis baisus –

Lydi kaip maras ir badas,

Trokšta išlikti žmogus,

Kaip paveldas senas,

Gundys mus velnias visus –

Duona, valdžia ir galybe,

Gyvenimo laivą statykim,

Kol Dievo malonė palydi.

Puošk vaiko džiaugsmu –

Savo veidą ir sielą,

Taip nusileis vėl dangus,

Į išsvajotąją tylą,

Šito furšeto dalis –

Gyvybės ir jūros gelmės,

Lopšinės melodiją oš

Dar pasilikusios žaizdos.