Padovanosiu tylą
Ir žvilgsnį mėnesienos,
Kur tarti žodžiai –
Vasara prakvips,
Gyvenime, kur žaižaruoja
Meilės liepsnos,
Ten atsiskleidžia
Mylinti širdis.
Neišnešioja vėjas
Nuoskaudų ir džiaugsmo,
Nes nužydėję rožės –
Nemeta spyglių,
Nešu aš Tau,
Tų pumpurų šakelę,
Dar tik besprogstančią –
Nuo tėviškės beržų.
Vaivorykštės spalvom
Papuošiu dieną,
Daugiau šviesos
Te sieloje pasklis,
Nes kasdienybės dulkės
Apneša kiekvieną,
Nors jau seniai užvėriau
Tėviškės duris.
Tespindi akyse
Širdies gerumas,
Brandintas nuoskaudų
Didžios kančios,
Tas žiedas ilgesio
Maldoj įpintas,
Tiktai visuomet
Myliu atkartos...
Vilnius, 2017-03-11
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą