Rugsėjis

MOTINOS PALAIMINIMAS

Aukštai aukštai

Saulutė ritinėjas,

Kasdieną šviečia

Vis skaisčiau skaisčiau,

Pavasarį pajutę

Šypsos gėlės,

Širdy toks dėkingumas –

Tau, Dangau...

Mamytes sveikina

Šiandien kiekvienas,

Jos kelią mums parodė –

Nuostabu,

Per šį pasaulio,

Meilės grožį,

Tave ir aplinką

Karštai myliu.

Kaip voverytė –

Bėgai bėgai,

Per pasakas, svajones

Tiltus mums statei,

Kad šio gyvenimo

Kelionėje suklupę,

Žinotum laukia –

Motina, namai.

Čiulbėjai kaip paukštelis

Kasdienos darbuose,

Mums klojai patalėlį

Rytą, vakare,

Po žemiškos kelionės

Jau ilsiesi

Ir iš Dangaus

Palaimini mane.

Girkalnis, 2017-05-07

PAVASARIS MIŠKE

Gamtos didybė,

Grožis ir ramybė,

Kur paukščių liejasi

Balsų balsai,

Žengiu per miško

Patalą lėtai, atidžiai,

Tokioj palaimoj

Nebuvau seniai.

Smėlėti skardžiai,

Šaknų pynių pynės,

Neįprasta tyla

Pripildyta balsų,

Jau pagaliau sulaukiu

Tikro ryto,

Taip norisi sušukti:

Kaip gražu.

Aukštai aukštai

Čiurena vyturėlis,

Kiti paukšteliai

Tvarko lizdelius,

Taip neaukštai praskrido

Pora gervių,

Šernų šeimyna

Grįžta – nuostabu.

Štai prieš akis kanalas –

Vandens pilnas,

O bebras kerta

Pamiškės medžius,

Pro debesis šypsojos

Ryto saulė,

Tik širdyje

Nežemiška, ramu.

Girkalnis, 2017-05-06

GYVENIMO SALDUMAS

Širdies atoslūgis,

Kur meilės gijos,

Daug netikrumo,

Kur jos nėra,

Pažinkime draugystės,

Atjautos saldumą,

Įgaus nuostabią spalvą

Kiekviena diena.

Visi mes žmonės

Ir kažkuo panašūs,

Bet paveldas ir talentai –

Kam juos skiriu,

Prabėgę metai –

Kažkam lėmė laimę,

O kartais gėriui –

Vartai užverti.

Tegul širdis

Pavasariu pražįsta,

O vasaros pjūtis –

Taps meilės augimu,

Tik rudenį pajusim,

Kokie užaugo vaisiai,

Gerumui nešti

Dar užteks jėgų.

Tada kasmet

Gražės ir mūsų širdys,

Ramybę neš

Tie meilės spinduliai,

Taip sumažės

Ir dvasios varganumas,

Nors gimtą lizdą

Jau paliks vaikai...

Girkalnis, 2017-05-05

PAKLUSNUMO GARANTAS

Vėl atspindžiai minčių

Man širdį atrakino,

Kai žemė skęsta

Pavasario žieduos,

Tik nežinau kodėl

Į šitą kelią veda,

Dievo malonės perlai,

Kurių kasdien ilgiuos.

Tu, Jėzaus Motina,

Kartu ir mūsų,

Kaip Galilėjos Kanoje,

Taip ir šiandien prašai,

Kartu pajusti leidi

Ir Dievo Žodžio galią,

Kaip Senojo Įstatymo

Didieji pranašai.

Maldos dvasia alsavo,

Kada kartu kentėjai,

Kryžiaus papėdėje –

Jo kojas bučiavai,

Tiktai Sekminėse –

Bendryste su Bažnyčia,

Žmonių žvejoti –

Vėl išplaukė laivai.

Marijos atvirumas

Šventosios Dvasios darbui,

Tegul užlieja mūsų –

Protus ir širdis,

Laimingi įtikėję,

Kurie paklūsta Dvasiai,

Jie gerą sėklą sėja,

Bus Jos ir vedami.

Girkalnis, 2017-05-04

ŠIRDIES KALBA

Motinos vardas – širdį mums kelia,

Žodžiai iš meilės – gražiausi žiedai,

Tu mums nuaudei gyvenimo kelią,

Tau tenka laukti mūsų ilgai.

Motinos dienai – žiedai pražydę,

Rasos lyg deimantai puošia laukus,

Šventų Mišių Auką – skiriu Mamytei,

Nuolankiai galvą prieš Tave lenkiu.

Leisk prisiglausti prie Tavo krūtinės,

Grįžt į vaikystės spalvotus sapnus,

Kur namą slepia žiedų gausybė,

Kur šitą džiaugsmą gegužę menu.

Dienos praskriejo, kaip margas drugelis,

Niekur nedingo svajonių gija.

Mūsų pasaulis – toks didelis, mažas,

Viską talpina – žodis – Mama.

Girkalnis, 2017-05-03

GYVENIMO VERTĖ

Į pavasario grožį paniręs,

Prieš akis vėl vaikystės vaizdai,

Kur pražydusios ievos, alyvos,

Ten kur metai prabėgo taip greit.

Vyturėliai pasveikina rytą,

Maudos saulės zuikučiai rasoj,

Kiek dar vietų nėra aplankyta,

Viskas telpa širdelėj mažoj.

Kaip sunku man matyti pasaulį,

Ten kur merdinti meilės gija,

Jei vaikystėje tu jos negauni,

Tada džiaugsmo ir laimės nėra.

Tiktai meilė viena nebemiršta,

Ji kaip saulė, kaip duona šventa,

Kaip gamta be žalios augmenijos,

Taip gyvenimas tampa našta.

Tegul Motinos meilę vis semia,

Iš Marijos, Motulės visų,

Kad tarnystė ir Jos idealas,

Meilės židinį žiebtų namuos.

Girkalnis, 2017-05-02