LEISKIM PRISILIESTI

Leisk paguodos

Į širdį įlieti,

Tegul liūdesio

Būna mažiau,

Kad žiedai

Paviliotų gegužio,

Viduje, leisk sušukti –

Dangau!

Meilė visad

Atnaujina širdį,

Ji gyvena,

Jei mylim kitus,

Meilė skleidžia šakas

Tarsi medis,

Gyvybingus

Paverčia namus.

Meilės medis

Tebus pasodintas,

Prie upelio –

Gyvybės versmės,

Jo šaknis susiras

Skirtą kelią,

O jų vaisiai

Kas metą derės.

Prisilieskim

Prie Meilės Šaltinio,

Jis Ta Duona,

Ko širdžiai reikės,

Kad tarnystėje

Meilę dalijant,

Kituose išsilietų

Versmė...

Girkalnis, 2017-04-29

MES KELYJE

Skinu dienas,

Prinokusias kaip vyšnios,

Jose tiek daug

Gyvenimo darbų,

Lyg mokiniai į Emausą

Keliauti pasiryžęs,

Nes Jėzus nužudytas,

Ar tuo tikiu?

Bet kelyje į Emausą

Ir Jėzus prisistato,

Apreiškia Rašto prasmę

Ir dvejones žmonių,

Tik grįždami kartu,

Kartu į vėlų vakarą,

Jam laužant Duoną –

Atpažįsta – Tu.

Tai Tu, Kuris žvaigždes

Danguj sukėlei,

Kur leidai trykš šaltiniams –

Gyvenimui naujam,

Tai Tu, Kuris kabojai

Ant to medžio Kryžiaus,

Kuris Save kaip Duoną,

Duodi alkanam.

Atraskime jėgų,

Dažniau vis laužti Duoną

Ir Evangelijos Žinia

Dalintis su kitais,

Kitaip nejausime versmių,

Kurios iš Dievo trykšta,

Nei tikro džiaugsmo,

Dieviškais Namais.

Girkalnis, 2017-04-28

SUGRĮŽIMAS NAMO

Kaimo vieškelis,

Pavargęs ir duobėtas,

Ilgesiu prakvipo

Tėviškės laukai,

Kur langų akiduobės –

Aptemę ir priblėsę,

Čia vaikystė mano

Ir gimti namai.

Čia pirmasis verksmas,

Žodis ir klupimas,

Maldoje supinta –

Džiaugsmas ir kančia,

Nebėra takelio –

To, kurs širdžiai mielas,

Atminimų skrynia

Palikta tuščia.

Kur namelis tūno –

Vienišas, pavargęs,

O kadais čia degė

Žiburys ilgai,

Šilumos pripildęs,

Visas namo kertes,

Dabar jo nekursto,

Niekas vakarais.

Mes kaip paukščiai,

Tėviškę palikom,

Palengva užgeso

Židinio ugnis,

Jau užžėlę pėdos,

Tačiau širdis liūdi,

Čia tik prisilietus,

Grįžta praeitis...

Girkalnis, 2017-04-26

Tai gimė apsilankius tėviškėje ir sutvarkius tėvelių kapus...

GAILESTINGUMO GELMĖSE

Gailestingumo gelmėse,

Dar slypi Dievo meilės lobiai

Ir tik tikėjimo dėka –

Ramybė, džiaugsmas meilę sėja,

Be to lyg Jobas mes nuogi –

Gyvenimas sugūžta vis į šukes,

Bet jeigu Kristaus apšviesti,

Pajuntame malonės jėgą.

Išgydyti mes galim būti

Jėzaus Žaizdomis,

Brandinę Dievo dovaną

Ir sugrąžinę meile,

Tačiau šį sielos sodą

Reikia kruopščiai prižiūrėt,

Paskleisti šviesą, šilumą,

Kol jėgos leidžia.

Išmokim žvelgti Jėzaus akimis,

O širdimi karštai mylėti,

Prisikėlimas stiprina jėgas,

Nors dar pilnai neatsivėrę...

Pašlovintas, Kūrėjau, būk,

Nes dėkingumas keičia vidų,

Versmė Gailestingumo kur palies –

Vilties dėka mes prisikėlę.

Girkalnis, 2017-04-25

Vasaros džiaugsmai

Kelias Druiskininkai- Veisiejai

Rugpjūčio rytas