Rodomi pranešimai su žymėmis © Kunigo Vito Kaknevičiaus eilėraščiai ir pamokslai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis © Kunigo Vito Kaknevičiaus eilėraščiai ir pamokslai. Rodyti visus pranešimus

2018 m. vasario 25 d., sekmadienis

VIENYBĖS DOVANA



Sustingo vakaras,
Naktis visus užbūrė,
Gamtos ritme
Tik griežiantys žiogai,
Širdis manoji –
Daužosi, nerimsta,
Nes praeitis sugrįžta –
Vaikyste lyg sapnai.


Tu iš akių tylėjimo
Pažinsi tiesą,
O vakaro tamsa,
Gal nerimą užgoš,
Tik meilės ašara,
Per veidą rieda,
Kuri tamsybės dulkėse
Kažko ieškos.

Tik priblokštas žvelgiu,
Į rugių lauką,
Prakvipo duona –
Vaikystės sutemų,
Išsaugota tikėjimo,
Vilties ir meilės puota,
Grąžins vienybę –
Lauktą dovanų.

Girkalnis, 2017-07-05

VASAROS DOVANOS




Su vasaros žolynais,
Upių vingiais,
Tarp mėnesienos tolių
Ir šypsenų dienos,
Man iš vaikystės –
Nuolatos sugrįžta,
Gimtasis sodžius,
Kupinas šviesos.

Kai vasara žydės
Ant mylinčios krūtinės,
O akyse banguos
Rugiagėlių laukai,
Ramunę baltąją,
Kurią tada nuskyniau,
Man tikrą meilę
Ji primins ilgai.

Jaučiu aš žemės kūną,
Sopulio prispaustą,
Kur skausmas susikaupęs –
Lašelyje rasos,
Sustoju pakelėj
Prie seno Kryžiaus,
Kad Jis primintų Tiesą –
Trapumą nuolatos.

Giesmės pažadinta aušra
Rankas ištiesia saulei,
Kur iš sapnų gelmės
Prisikelia diena,
Tik žvelgdami į praeitį,
Vaikystės kaimą,
Sugrįžta išmintis,
Kaip Dievo dovana.

Girkalnis, 2017-07-03

VAKARO MALDA



Toks nuostabus čiulbėjimas
Ir vakaro vėsa,
Nuo miško grįžta vėjas,
Bet su kvapų gausa,
Prisirpus žemuogėlė,
Ištiesusi rankas,
Sustok nors minutėlę
Ir susirask mane.


Įraudę jos veideliai,
Ji šypsosi delne,
Gerai, kad man neleidai,
Čia pasilikt šlaite,
Pradžiuginsiu tau širdį,
Nors ir labai maža,
Esu pilnai prisirpus,
Tau būsiu dovana.

Spalvom dangus pražydęs,
Maldon mane pakvies,
Atversiu savo sielą,
Kol žvaigždės kelią švies,
O viduje ramybė,
Man dvasią kels aukštyn,
Kol giesmės paukščių lydi,
Aš su gamta išvien.

Girkalnis, 2017-07-02

2017 m. gruodžio 25 d., pirmadienis

PRSIMINIMŲ VAIZDINIAI



Vaikystėj gaudėme
Drugius po pievas
Ir Dievo Motinai
Vis skynėme gėles,
O medžiai buvo –
Tvirtovės mūsų,
Kur iš viršaus
Skaitydavom eiles.


Dabar namelis
Tėviškės sukrypo,
Sulinko nuo senatvės
Ir naštos,
Pamilę dauguma
Pasaulį platų,
Užmiršome gimtinę –
Pasakas Mamos.

Šiandien norėtųsi
Vėl prisiglausti,
Prie Tėvo,
Motinos širdies,
Išgirsti jų
Sielos troškimą
Ir semtis išmintį
Iš praeities...


Girkalnis, 2017-05-24