PRAŽYDUS VASARA

Pražydo vasara

Žiedais bijūnų,

Vaikystės aitvaru

Kasdien skraidžiau,

Pasaulis pilnas –

Melsvos žydrynės,

Širdis vis ilgis –

Žmogaus, dangaus.

Taip sieloj gulė

Žmonių likimai,

Kur širdys akmenėjo –

Be meilės, jos darbų,

Vaikystė blaškoma

Atšiauraus vėjo,

Kur guodė ašara,

Dabar ramu.

Priglusiu, Viešpatie,

Tau prie krūtinės,

Išgydyk nuodėmės

Alsuojančias žaizdas,

Suteik jėgų

Karščiau mylėti,

Kad kitas džiaugsmą,

Meilę rast.

Girkalnis, 2017-05-21