Baltas patalas kloja,
Rusvus namų stogus,
Alsuoja ir gatvės
Tvyrančiu šalčiu,
Mūsų gyvenimas,
Kaip ir tos snaigės,
Baigiasi kelionė
Žemėn gulimu.
Praeitimi turtingi,
Paminklai kalba tiesą,
Kiekvienam noras jausti
Istorijos gijas,
Kur gėris ir silpnumas
Lyg siūlai susiraizgę,
Kiekvienas mynėm kelią,
Palikdami pėdas.
Ant stataus aukšto kalno,
Svyruoja senos pušys,
Jos lyg vienuoliai lenkias,
Šventos maldos metu,
Kad tik širdis geresnė,
Žmonėse pasiliktų,
Kad praeities reliktas,
Mums būtų dar dosnus.
Bet greit papūs
Šventosios Dvasios vėjas,
Kelionė tęsiasi –
Su Jėzum, ar be Jo,
Dabar ta vakaro tamsa
Lyg tirštas rūkas,
Jau gula žemėn,
Kurio kažkas ieškos...
Girkalnis, 2017-05-22
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą