VILTIES UOSTAS

Žvelgiu į Dievo – ir

Mūsų Motiną Mariją,

Ji Vilties Uostas –

Tamsių naktų Versmė,

Nebuvo paprasta

Jai angelui ištarti,

Taip, tebūnie, –

Tau, Viešpatie, šlovė.

Buvai visai

Jauna Mergaitė,

Kvietimui Dievo –

Tu atvira,

Nors ir žinojai –

Sunkus likimas,

Bet Dievo valiai

Klusni Dukra.

Marija, Tu,

Kiekvieną žodį,

Kiekvieną įvykį,

Tik širdimi svarstei,

Todėl ir nenuleidai

Niekad rankų,

Net nesiskundei

Ir nedejavai.

Tu visada klausei,

Ko Dievas nori,

Po Sūnaus Kryžium –

Stovėjai nebyli

Ir tą žiauriausią

Valandą kentėjai,

Kartu – su Savo,

Dievo Sūnumi.

Girkalnis, 2017-05-13