Kaip gera šiandien
Apkabinti tiesą,
Papuošti meilės
Perlų vėriniais,
Lyg Motiną
Pakilusią iš ryto,
Vaikus apglėbti
Laimės spinduliais.
Tai primena
Pavasarinę saulę,
Jau sodus
Pasipuošusius žiedais,
Kur po darbų dar
Nenusvyra rankos,
O maldai kviečia –
Vakarais ilgais.
Dvasia Šventoji
Skatina budėti,
Kad neužmirščiau Tėvo –
Nesuvokiamų gelmių,
O Jėzuje savumo –
Išėjusio iš kapo,
Galėčiau prisiliest
Prie Jo žaizdų.
Tada tikrai galėsiu
Skleisti meilę,
Ramybę nešti vandeniu –
Kas trokš,
Susukt tikėjimą,
Lyg paukščio lizdą,
Nes Jo malonės plūs –
Šventų Mišių Aukoj.
Girkalnis, 2017-05-10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą