2017 m. birželio 7 d., trečiadienis

SUGRĮŽUSI MŪZA



Kai po darbų
Pavargęs sugrįžtu,
Duryse raktą
Sukdamas džiaugiuosi,
Kur kambary
Užsidega šviesa,
O langus pridengiu –
Kažko ilsiuosi...


Gerumui reikia
Vynmaišių naujų,
Kad kuo turėčiau
Pamaitinti mūzą,
Maldos rankas
Į Meilę vėl tiesiu,
Tik bangos daužosi
Į kietą uolą.

Ant stalo padedu
Tuščius lapus
Ir laukiu mūzos
Grįžtančios iš kiemo,
Visi vaizdai –
Šventosios Dvasios įkvėpti,
Lyg upė veržiasi
Į mano sielą.

Vilnius, 2017-03-30

PAVASARIO DOVANA



Mano lange
Pražydo gėlės,
Kur laikrodis
Skaičiuoja minutes,
Bandau atspėt –
Į ką panašios gėlės,
Ar kur tyla
Nusineša mane?..


Teisingi žodžiai –
Širdyje palieka,
Jie slepiasi
Taip tyliai ir giliai,
Lyg Babilono
Pamatai palikę,
Bet viskas pasikeitę:
Miestai ir keliai.

Girdžiu, kaip kalasi žolė,
Prabėga laikas,
Neklausdamas,
Ar mano širdžiai malonu,
Juk neįmanoma
Atsukti laiko,
Bet meilė ir gerumas,
Siekis – tuo ir gyvenu.

Vilnius, 2017-03-29

GYVENIMO TIESA


Dabar jau nuo Tavęs
Čia taip šviesu,
Nuo žodžių ir darbų –
Pripildytų vien meilės,
Nuo pagalvojimo,
Kiek galime kartu
Atnešt maldon,
Ką, Dieve, Tu mums leidi.


Ir šis gyvenimas
Ne vien tik dėl savęs,
Esu kartu dėl ko,
Kas širdį džiugins kito,
Lietus į ašaras
Kažkuo man panašus,
Kurios iš džiaugsmo,
Skausmo krito...

Dabar aš sėdžiu
Ir tikrai jaučiu,
Kaip gera džiaugtis
Ir vėliau liūdėti,
Gyvenimas į ploną
Siūlą panašus,
Kurs riša Žemę
Prie Dangaus žvaigždėto.

Vilnius, 2017-03-28

KŪNAS, SIELA IR DVASIA




Atspindyje vandens
Matau akis ir veidą,
Tik siela nekartoja žodžių –
Ten kapų tyla,
Kur rodos aš regiu
Save kitam pasauly,
Nors kūno akimis žvelgiu,
Kad ten – nuskendusi dvasia.


Gerumas, rūpestis
Bei atidumas širdį kelia,
Iš jų gyvenimo aš rūmą
Nuolatos statau,
Kur meilės cementas
Suteikia savo galią,
Per dėmesį ir rūpestį –
Iki širdies žmogaus.

Kada šiandien ir vėl
Einu prie upės,
O ten tikrai Tavęs,
Manęs nėra,
Vanduo jau veidą
Manąjį pamiršo,
Bet Meilė tas šaltinis –
Dievo dovana...

Vilnius, 2017-03-27

PADĖKA PAUKŠČIAMS



Šį rytą sugrįžo vėl paukščiai
Iš mano pernykščio rudens,
Nebijo sunkumų ir aukščio,
Kas rytą jie mane prikels.

Pro langus girdžiu jų dainelę,
Lyg būtų čia paukščių namai,
Kas rytą man dvasią jie kelia,
Sakyk, ką širdy pajutai?


Išeisiu šį vakarą tylų,
Kur prieblandos džiaugsmą suteiks,
Kur saulė palikus nebyli,
Vėl rytmečio auštančio lauks.

Klausa kasdien atneša džiaugsmą,
Kur skyla maži pumpurai,
Tik meilė viena tiesą jaučia,
Kuri neišblės amžinai...

Vilnius, 2017-03-24