RimgaudoFoto

2018 m. lapkričio 4 d., sekmadienis

DU MEILĖS KELIAI

XXXI eilinis sekmadienis

Įst 6, 2-6; Ps 117, 2-51;

Hbr 7, 23-28; Mk 12, 28b-34

I. „Klausykis, Izraeli! VIEŠPATS yra mūsų Dievas, vien tik VIEŠPATS. Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi. Prisirišk juos kaip ženklą ant rankos. Tebūna jie kaip žymė tau ant kaktos. Užsirašyk juos ant durų staktos savo namuose ir ant vartų“ (Įst 6, 4-9).

Tai pirmojo skaitinio tekstas, kuris yra vienas svarbiausių Biblijoje. 4 ir 5 eilutės yra Izraelio tikėjimo išpažinimas. Jį dar labiau sureikšmino ir sutvirtino Jėzus, 5 eilutę pacituodamas Naujajame Testamente. Šis Įstatymas Dievo duotas izraelitams, žydams, tačiau daug ką sako ir mums – pateikia esmines, principines ir praktines nuorodas.

Pakartoto Įstatymo knygoje surašyta daug įstatymų. Penktame skyriuje pakartojamas Dekalogas, o per visą knygą išsibarstę daugybė kitų Izraelio tautai skiriamų nuorodų ir paliepimų. Matant tai, kyla natūralus klausimas: kaip gali Dievas šitiek iš žmonių reikalauti? Kokią jis turi teisę?

4 eilutėje aiškiai pasakyta: Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats. Jis vienintelis toks, išskirtinis. Kodėl? Nes Jis vienintelis yra visko Kūrėjas. Vienintelis – be jokios konkurencijos! Todėl viskas priklauso Jam – absoliučiai viskas! Jis yra visa ko Savininkas ir turi visas teises į Savo nuosavybę, taigi ir į mus.

Daugiau informacijos »