Lapkričio pirmoji- žydi pienės

Vėlinių nuotaikos

Monotonija

PASINERSIU Į MEILĘ

Pasinersiu –

Į Meilės Šaltinį,

Kad Jį sekti

Galėčiau kasdien,

Į apyvartą

Žvilgsnį paleisiu,

Jei akimirkai

Tektų nuklyst.

Net akligatvis –

Kelias pas Jėzų,

Prisilieski prie

Mano žaizdų,

Nors gaivintų

Pavasario lietūs,

Be Tavęs man sunku –

Aš liūdžiu.

Mano maldos –

Atodūsiai meilės,

Sunkumus – Tau

Po kojų dedu,

Mažume Dieviškumą

Paslėpęs,

Tiesi ranką

Prie mano darbų.

Tavo Žodžiai

Man sielą išgydė,

Po tamsos

Vėl ateina diena,

Prisikėlus iš naujo

Kas rytą,

Leisk pajusti

Artumą šalia.

Girkalnis, 2017-05-14

BŪTIES ŠAKNYS

Negalime prarasti –

Mes paveldo šaknų,

Tai kiekvienos šeimos,

Tautos kultūra,

O šaknys padeda

Mums prisimint,

Kas esame,

Ką Kristus širdy kuria.

Kur Gailestingumas –

Ten Viešpaties Dvasia,

Taip liejasi artumas,

Meilės žvilgsnis,

Kiekvieną glostai

Mylinčia ranka

Ir išgijimo laikas –

Dosnus ir ilgas.

Kiek daug kelių

Į Viešpaties lankas,

Kur džiaugsmas kviečia

Meilės kelio siekti,

Maldos dėka

Atrasime turtus,

Kurie taps postūmiu

Kelionėje mums šviesti.

Brangi širdies

Ta išgijimo valanda,

Leisk prie Tavęs

Nuoširdžiai prisiglausti,

Kur dvasios Duona –

Maitins mane,

Kelionėje – į Amžinybės

Uostą.

Girkalnis, 2017-05-12

VILTIES UOSTAS

Žvelgiu į Dievo – ir

Mūsų Motiną Mariją,

Ji Vilties Uostas –

Tamsių naktų Versmė,

Nebuvo paprasta

Jai angelui ištarti,

Taip, tebūnie, –

Tau, Viešpatie, šlovė.

Buvai visai

Jauna Mergaitė,

Kvietimui Dievo –

Tu atvira,

Nors ir žinojai –

Sunkus likimas,

Bet Dievo valiai

Klusni Dukra.

Marija, Tu,

Kiekvieną žodį,

Kiekvieną įvykį,

Tik širdimi svarstei,

Todėl ir nenuleidai

Niekad rankų,

Net nesiskundei

Ir nedejavai.

Tu visada klausei,

Ko Dievas nori,

Po Sūnaus Kryžium –

Stovėjai nebyli

Ir tą žiauriausią

Valandą kentėjai,

Kartu – su Savo,

Dievo Sūnumi.

Girkalnis, 2017-05-13

EVANGELIJOS RAKTAS

Evangelija – tai raktas,

Kurį siūlo Jėzus,

Padės atpažinti –

Kas yra Tiesa,

Nes Jis atėjo –

Ne pasaulio teisti,

O gelbėti – kas nuodas

Mūsų širdyse.

Susitaikymas – tai kelias

Į šventumą,

Kris Dievo Žodžio sėkla –

Bažnyčios laukuose,

O širdys pilnos bus

Žiedų ir vaisių,

Bet viskas esti –

Dievo Meilės dovana.

Visi mes kviečiami

Į mokinystės kelią,

Kur Mokytojas – Kristus,

Juo sekti privalu,

Šeima – namų bažnyčia,

Kuri pirmoji mokė,

Su Jėzumi lygiuotis –

Meile, uolumu.

Ir kunigas yra žmogus –

Su žaizdomis ir dvasios turtais,

Ir jam į gilumą panerti

Reikia nuolatos,

Kad ten atrastų

Vidujinį džiaugsmą,

O gavęs atleidimą –

Nebejaust naštos.

Sunkiais momentais

Skleiskime ramybę

Ir perduokim tą grožį –

Su meile ir tiesa,

Nes mūsų žmogiškumas –

Tiktai molinis indas,

Tą Dievo brangenybę,

Gabenkim su malda.

Girkalnis, 2017-05-11