2017 m. rugpjūčio 7 d., pirmadienis

SUGRĮŽIMAS NAMO



Kaimo vieškelis,
Pavargęs ir duobėtas,
Ilgesiu prakvipo
Tėviškės laukai,
Kur langų akiduobės –
Aptemę ir priblėsę,
Čia vaikystė mano
Ir gimti namai.


Čia pirmasis verksmas,
Žodis ir klupimas,
Maldoje supinta –
Džiaugsmas ir kančia,
Nebėra takelio –
To, kurs širdžiai mielas,
Atminimų skrynia
Palikta tuščia.

Kur namelis tūno –
Vienišas, pavargęs,
O kadais čia degė
Žiburys ilgai,
Šilumos pripildęs,
Visas namo kertes,
Dabar jo nekursto,
Niekas vakarais.

Mes kaip paukščiai,
Tėviškę palikom,
Palengva užgeso
Židinio ugnis,
Jau užžėlę pėdos,
Tačiau širdis liūdi,
Čia tik prisilietus,
Grįžta praeitis...

Girkalnis, 2017-04-26

Tai gimė apsilankius tėviškėje ir sutvarkius tėvelių kapus...

GAILESTINGUMO GELMĖSE



Gailestingumo gelmėse,
Dar slypi Dievo meilės lobiai
Ir tik tikėjimo dėka –
Ramybė, džiaugsmas meilę sėja,
Be to lyg Jobas mes nuogi –
Gyvenimas sugūžta vis į šukes,
Bet jeigu Kristaus apšviesti,
Pajuntame malonės jėgą.


Išgydyti mes galim būti
Jėzaus Žaizdomis,
Brandinę Dievo dovaną
Ir sugrąžinę meile,
Tačiau šį sielos sodą
Reikia kruopščiai prižiūrėt,
Paskleisti šviesą, šilumą,
Kol jėgos leidžia.

Išmokim žvelgti Jėzaus akimis,
O širdimi karštai mylėti,
Prisikėlimas stiprina jėgas,
Nors dar pilnai neatsivėrę...
Pašlovintas, Kūrėjau, būk,
Nes dėkingumas keičia vidų,
Versmė Gailestingumo kur palies –
Vilties dėka mes prisikėlę.

Girkalnis, 2017-04-25