2017 m. liepos 17 d., pirmadienis

PRISIMINIMŲ KARUSELĖ



Atsiminimai praeities,
Lyg debesys atplaukia,
Kur veidas Motinos,
Rasos perlu žėrės,
Ne kartą Tu viena,
Tą ašarą nubraukus,
Vaikams šypsojaisi,
Kaip rytmečio gėlė.


Dažnai žvelgei pro langą –
Ilgesio ir skausmo,
Berželį apkabinus
Tu skaičiavai žvaigždes,
Mes Tavąjį gerumą
Valgėme lyg duoną,
O mūsų širdis girdei –
Meile kančioje.

Pravėrėme duris –
Tada labai skubėjom,
Net nepasakę ačiū,
Ką mums kasdien davei,
Šiandieną mes sugrįšim,
Sugrįšim miela Mama,
Mes Tavo galvą puošim
Pavasario žiedais.

Sugrįšim ten,
Kur gimėme ir augom,
Kur tarėm žodį Mama
Ir aš Tave myliu,
Dabar ir mūsų širdys
Malda ir meile dega,
Kai pas Tave sugrįšim,
Pajusime kartu...


Girkalnis, 2017-04-24

ATGAL PAŽVELGUS




Grįžtu į praeitį,
Ten kur vaikystė,
Nes ji suvirpina
Sielos gelmes,
Kur daug svajonių
Žiedais pražįsta,
Kur širdžiai tėviškė
Tokia miela.


Jei man kas duotų
Burtų lazdelę,
Surasčiau viską,
Kas ten brangu,
Kur glostė Mama
Mažą galvelę,
Dabar tai virstų
Dangaus perlu.

Širdis šiandieną
Dėkoti nori,
Tau, Motinėle,
Už lopšines,
Ne kartą naktį
Akių nedėjus,
Į kasdienybę
Nėjai viena.

Malda lydėjai
Kiekvieną vaiką,
Jų suklupimas –
Širdy žaizda,
Šiandieną lietūs
Tą veidą prausia,
Tačiau negrįžta,
Namo Mama.

Girkalnis, 2017-04-22

GAILESTINGUMO SAULĖ



Pasitikėk Dievu
Ir meilės žiedas skleisis,
Gailestingumo rankos –
Dosnios atviroms širdims,
Tada giliau suvoksim –
Beribę Dievo Meilę,
Kur nusidėjėliai galės ją –
Priimti, atpažint.


Gailestingumas kviečia –
Pasaulio veidą keisti,
Tada ir Dievo Veidą
Jau atpažins kiti,
Nes Viešpats nepavargsta
Mums kasdien atleisti,
Pavargstame prašyti atleidimo,
Nors būname kalti.

Jis mylintysis Tėvas –
Visur ir visada pagelbės,
Gailestingumas daug didesnis,
Nei nuodėmės kaltė,
Jei mes Jame šiandieną
Norim išsiskleisti,
Tuomet džiaugsme ir meilėje –
Pražys, nevystanti gėlė.

Štai rytmečio aušroj –
Palaiminti gailestingieji,
Pasitikėti reikia –
Ką Jėzus pasakys,
Kiekvienas prisidėti galime
Prie Kristaus valios,
Gailestingumo Saulė
Pašalins tamsą, Jis – Tas Švyturys.  


Girkalnis, 2017-04-22

DVI ŠIRDYS



Dvi širdys naktyje
Vėl susitiko,
Įsimylėdamos
Ir dovanodamos save,
Dangus ir ežeras –
Taip gera širdžiai,
Į gelmę žvelgia
Vakaro šviesa.


Gyvybės vandeniu
Pagirdyk jųjų sielas,
Naktis žvaigždėta
Bus tikrai dosni,
Svajonėse supinkite,
Kas gera, miela,
Nes tai gyvenimo
Ir paslapties dalis.

Atrodo, jiems jau
Rojaus vartai atsivėrė,
Meilės šaknis
Netrukus sužydės,
Kai grįšite namo
Klevų alėja,
Jus jau lydės
Gyvenimo prasmė.


Girkalnis, 2017-04-21

GYVYBĖS NEŠĖJA



Iš mylinčių širdžių alsavimo –
Gyvybė gimė
Ir Dievas Motinai paliko ją
Išskirtiniu būdu,
Iš įsčių pašaukti gyvenimui
Ir Amžinybei,
Už Motinystę Mamai giedam
Iš širdžių.


Per širdį Motinos kasdien teplauks
Gailestingumas,
Švelnumui, meilei Ji,
Juk pašaukta,
Tarnauti turime visi,
Kaip vienas,
Nors ir gyvybę tektų atiduoti –
Tapt auka.

Į savąjį Kūrėją Motinos
Vis panašėkit,
Kiek Jų tarnavo Jėzui –
Kančioje, mirty,
Jos pirmos atskubėjo rytmetį
Prie kapo,
Pirmosios Motinos (Ievos) kaltės
Mes paliesti.

Mamyt, nėra betikslio liūdesio
Ir skausmo,
Nes Viešpats viską žino –
Eik pirmyn,
Jis visada išlies, net su kaupu,
Savo malonę,
O Tu Švenčiausioji Mergele Motinas
Lydėk kely...


Girkalnis, 2017-04-20