SUGRĮŽUSI MŪZA

Kai po darbų

Pavargęs sugrįžtu,

Duryse raktą

Sukdamas džiaugiuosi,

Kur kambary

Užsidega šviesa,

O langus pridengiu –

Kažko ilsiuosi...

Gerumui reikia

Vynmaišių naujų,

Kad kuo turėčiau

Pamaitinti mūzą,

Maldos rankas

Į Meilę vėl tiesiu,

Tik bangos daužosi

Į kietą uolą.

Ant stalo padedu

Tuščius lapus

Ir laukiu mūzos

Grįžtančios iš kiemo,

Visi vaizdai –

Šventosios Dvasios įkvėpti,

Lyg upė veržiasi

Į mano sielą.

Vilnius, 2017-03-30

PAVASARIO DOVANA

Mano lange

Pražydo gėlės,

Kur laikrodis

Skaičiuoja minutes,

Bandau atspėt –

Į ką panašios gėlės,

Ar kur tyla

Nusineša mane?..

Teisingi žodžiai –

Širdyje palieka,

Jie slepiasi

Taip tyliai ir giliai,

Lyg Babilono

Pamatai palikę,

Bet viskas pasikeitę:

Miestai ir keliai.

Girdžiu, kaip kalasi žolė,

Prabėga laikas,

Neklausdamas,

Ar mano širdžiai malonu,

Juk neįmanoma

Atsukti laiko,

Bet meilė ir gerumas,

Siekis – tuo ir gyvenu.

Vilnius, 2017-03-29

GYVENIMO TIESA

Dabar jau nuo Tavęs

Čia taip šviesu,

Nuo žodžių ir darbų –

Pripildytų vien meilės,

Nuo pagalvojimo,

Kiek galime kartu

Atnešt maldon,

Ką, Dieve, Tu mums leidi.

Ir šis gyvenimas

Ne vien tik dėl savęs,

Esu kartu dėl ko,

Kas širdį džiugins kito,

Lietus į ašaras

Kažkuo man panašus,

Kurios iš džiaugsmo,

Skausmo krito...

Dabar aš sėdžiu

Ir tikrai jaučiu,

Kaip gera džiaugtis

Ir vėliau liūdėti,

Gyvenimas į ploną

Siūlą panašus,

Kurs riša Žemę

Prie Dangaus žvaigždėto.

Vilnius, 2017-03-28

KŪNAS, SIELA IR DVASIA

Atspindyje vandens

Matau akis ir veidą,

Tik siela nekartoja žodžių –

Ten kapų tyla,

Kur rodos aš regiu

Save kitam pasauly,

Nors kūno akimis žvelgiu,

Kad ten – nuskendusi dvasia.

Gerumas, rūpestis

Bei atidumas širdį kelia,

Iš jų gyvenimo aš rūmą

Nuolatos statau,

Kur meilės cementas

Suteikia savo galią,

Per dėmesį ir rūpestį –

Iki širdies žmogaus.

Kada šiandien ir vėl

Einu prie upės,

O ten tikrai Tavęs,

Manęs nėra,

Vanduo jau veidą

Manąjį pamiršo,

Bet Meilė tas šaltinis –

Dievo dovana...

Vilnius, 2017-03-27

PADĖKA PAUKŠČIAMS

Šį rytą sugrįžo vėl paukščiai

Iš mano pernykščio rudens,

Nebijo sunkumų ir aukščio,

Kas rytą jie mane prikels.

Pro langus girdžiu jų dainelę,

Lyg būtų čia paukščių namai,

Kas rytą man dvasią jie kelia,

Sakyk, ką širdy pajutai?

Išeisiu šį vakarą tylų,

Kur prieblandos džiaugsmą suteiks,

Kur saulė palikus nebyli,

Vėl rytmečio auštančio lauks.

Klausa kasdien atneša džiaugsmą,

Kur skyla maži pumpurai,

Tik meilė viena tiesą jaučia,

Kuri neišblės amžinai...

Vilnius, 2017-03-24

Sekminės.Pilnų namų bedruomenė.Panara. 2017.06.04.