KŪNAS, SIELA IR DVASIA

Atspindyje vandens

Matau akis ir veidą,

Tik siela nekartoja žodžių –

Ten kapų tyla,

Kur rodos aš regiu

Save kitam pasauly,

Nors kūno akimis žvelgiu,

Kad ten – nuskendusi dvasia.

Gerumas, rūpestis

Bei atidumas širdį kelia,

Iš jų gyvenimo aš rūmą

Nuolatos statau,

Kur meilės cementas

Suteikia savo galią,

Per dėmesį ir rūpestį –

Iki širdies žmogaus.

Kada šiandien ir vėl

Einu prie upės,

O ten tikrai Tavęs,

Manęs nėra,

Vanduo jau veidą

Manąjį pamiršo,

Bet Meilė tas šaltinis –

Dievo dovana...

Vilnius, 2017-03-27

PADĖKA PAUKŠČIAMS

Šį rytą sugrįžo vėl paukščiai

Iš mano pernykščio rudens,

Nebijo sunkumų ir aukščio,

Kas rytą jie mane prikels.

Pro langus girdžiu jų dainelę,

Lyg būtų čia paukščių namai,

Kas rytą man dvasią jie kelia,

Sakyk, ką širdy pajutai?

Išeisiu šį vakarą tylų,

Kur prieblandos džiaugsmą suteiks,

Kur saulė palikus nebyli,

Vėl rytmečio auštančio lauks.

Klausa kasdien atneša džiaugsmą,

Kur skyla maži pumpurai,

Tik meilė viena tiesą jaučia,

Kuri neišblės amžinai...

Vilnius, 2017-03-24

Sekminės.Pilnų namų bedruomenė.Panara. 2017.06.04.

Patogiai įsitaisė

Rytas

Dzūkijos laukai.Vasara