2017 m. gegužės 16 d., antradienis

Старые Рабиновичи ругаются между собой:
- Яша, ты перестал меня любить! Яша, ты меня совсем не любишь! Яша, ты даже не смотришь на меня! Яша, не дай Бог шо... ты даже меня опознать не сможешь!

ŽODŽIO GALIA




Vaiko mėlynos akys –
Širdį  ir dangų paglosto,
Kur pirmapradė tyla
Ir vandenys sūrūs dar ošia,
Jungia Šiapus – Anapus
Krantus ir meilę darbui,
Noris gyventi – čia ir dabar,
Dėl savęs – kitų labui.


Naktys, kaip žvakė ištirps –
Per maldą, ramybę,
Liesis Gyvybės vanduo,
Į mano alkaną sielą,
Žodžio galia ir Šviesa –
Gyvenimo vynas,
Proto ir jūros gelmes,
Dievo malonė išgrynins.

Dvasinis alkis baisus –
Lydi kaip maras ir badas,
Trokšta išlikti žmogus,
Kaip paveldas senas,
Gundys mus velnias visus –
Duona, valdžia ir galybe,
Gyvenimo laivą statykim,
Kol Dievo malonė palydi.

Puošk vaiko džiaugsmu –
Savo veidą ir sielą,
Taip nusileis vėl dangus,
Į išsvajotąją tylą,
Šito furšeto dalis –
Gyvybės ir jūros gelmės,
Lopšinės melodiją oš
Dar pasilikusios žaizdos.