Vaikystėj gaudėme
Drugius po pievas
Ir Dievo Motinai
Vis skynėme gėles,
O medžiai buvo –
Tvirtovės mūsų,
Kur iš viršaus
Skaitydavom eiles.
Dabar namelis
Tėviškės sukrypo,
Sulinko nuo senatvės
Ir naštos,
Pamilę dauguma
Pasaulį platų,
Užmiršome gimtinę –
Pasakas Mamos.
Bet Viešpats davė
Visiems laisvę,
Širdies klausytis,
Priešintis galiu,
Laimingas aš
Pasaulyje jaučiuosi,
Nes meilėje tiesa
Jau gyvenu.
Vilnius, 2017-02-27
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą