2017 m. rugsėjo 18 d., pirmadienis

MOTINOS PALAIMINIMAS





Aukštai aukštai
Saulutė ritinėjas,
Kasdieną šviečia
Vis skaisčiau skaisčiau,
Pavasarį pajutę
Šypsos gėlės,
Širdy toks dėkingumas –
Tau, Dangau...

Mamytes sveikina
Šiandien kiekvienas,
Jos kelią mums parodė –
Nuostabu,
Per šį pasaulio,
Meilės grožį,
Tave ir aplinką
Karštai myliu.

Kaip voverytė –
Bėgai bėgai,
Per pasakas, svajones
Tiltus mums statei,
Kad šio gyvenimo
Kelionėje suklupę,
Žinotum laukia –
Motina, namai.

Čiulbėjai kaip paukštelis
Kasdienos darbuose,
Mums klojai patalėlį
Rytą, vakare,
Po žemiškos kelionės
Jau ilsiesi
Ir iš Dangaus
Palaimini mane.

Girkalnis, 2017-05-07

PAVASARIS MIŠKE



Gamtos didybė,
Grožis ir ramybė,
Kur paukščių liejasi
Balsų balsai,
Žengiu per miško
Patalą lėtai, atidžiai,
Tokioj palaimoj
Nebuvau seniai.


Smėlėti skardžiai,
Šaknų pynių pynės,
Neįprasta tyla
Pripildyta balsų,
Jau pagaliau sulaukiu
Tikro ryto,
Taip norisi sušukti:
Kaip gražu.

Aukštai aukštai
Čiurena vyturėlis,
Kiti paukšteliai
Tvarko lizdelius,
Taip neaukštai praskrido
Pora gervių,
Šernų šeimyna
Grįžta – nuostabu.

Štai prieš akis kanalas –
Vandens pilnas,
O bebras kerta
Pamiškės medžius,
Pro debesis šypsojos
Ryto saulė,
Tik širdyje
Nežemiška, ramu.

Girkalnis, 2017-05-06